Padangų platinimo vietos ir autoservisai turi tapti pagrindinėmis padangų atliekų surinkimo vietomis

„Sėkmingam atliekų tvarkymui labai svarbus gyventojų sąmoningumas – kad jie padangas keistųsi legaliai veikiančiame autoservise ir kad naudotųsi Atliekų tvarkymo įstatymo suteikta teise, o neskubėtų vežti senas padangas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Autoservisas, pakeitęs padangas, senąsias turi nemokamai priimti, o jei nepriima, iškart reikia pasakyti, kad atsisakydamas pažeidžia įstatymą. Jei autoserviso darbuotojai nereaguoja į tokią pastabą, reikia nedelsiant kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą. Į bagažinę sukrautas senas padangas ne kiekvienas skubės vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, todėl kyla grėsmė, kad dalis jų atsidurs pakelėje ar pamiškėje. Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus įprastų naudotis jiems suteikta galimybe“, – pabrėžia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Kauzonas, atsakingas už aplinkosauginius reikalavimus transporto priemonių techninei apžiūrai ir remontui, padangų bei alyvos atliekų tvarkymą.  Su juo ir aptariame padangų atliekų tvarkymo reikalavimus, galimybes ir galimas grėsmes.

Gerbiamas Mindaugai, ką manote apie šiuo metu veikiančią padangų atliekų tvarkymo sistemą, nes vieni teigia, kad ji yra gera, kiti kalba, kad ją būtina tobulinti.

Šiuo metu padangų atliekų tvarkymo sistema yra gan gerai veikianti. Šalies gyventojai padangų atliekas gali palikti padangas platinimo vietose, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse (toliau – autoservisuose), savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (toliau – DGAS aikštelė)  ar perduoti jas padangų atliekų tvarkytojui. Tačiau viešąją nuomonę orientuojant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dalis gyventojų nesinaudoja jiems Atliekų tvarkymo įstatymo suteiktomis galimybėmis. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte, kuris 2023-01-27 buvo pateiktas derinti visuomenei, siūloma skatinti nemokamą motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų surinkimą pagrindiniuose jų susidarymo šaltiniuose: autoservisuose ir padangų platinimo vietose (prekybos vietose). Siūloma atsisakyti nemokamo buityje susidarančių motociklų, lengvųjų automobilių padangų atliekų iš gyventojų priėmimo DGAS aikštelėse ir nustatyti, kad DGAS aikštelės iš fizinių ir juridinių asmenų priimtų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas, imant mokestį (priėmimo įkainį nustatys savivaldybė). Padangų platinimo vietos ir autoservisai turi tapti pagrindinėmis padangų atliekų surinkimo vietomis. Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa siūloma, kad platintojas senas padangas turėtų priimti ne tik pirkimo momentu, bet ir per vienerius metus nuo padangų įsigijimo.

Tokiu atveju pirkėjas, norintis atiduoti senas padangas platintojui, turės pateikti įsigijimą patvirtinantį dokumentą?

Taip, platintojui jis turės pateikti kvitą, sąskaitą ar kitą dokumentą, įrodantį, kad iš jo pirko padangas. Taigi pirkėjas turėtų būti suinteresuotas išsisaugoti padangų pirkimą patvirtinantį dokumentą, kad per metus laiko nuo pirkimo galėtų nemokamai atiduoti senas padangas.

Ar padangų atliekos turi būti to paties gamintojo, kaip ir įsigytos naujos? Ar platintojui atiduodant senas padangas svarbus jų įsigijimo laikas?

Padangų platintojui nėra svarbus padangų gamintojas, jam svarbu, kad paliekamų padangų atliekų rūšis ir kiekis atitiktų perkamų padangų rūšį ir kiekį. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą padangų atliekos padangų platintojui turi būti pristatytos padangų pirkimo metu. Kaip jau anksčiau minėjau, Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa siūloma, kad padangų platintojas senas padangas turėtų priimti ne tik pirkimo momentu, bet ir per vienerius metus nuo padangų įsigijimo.

Jei žmogus nenori naudojimui nebetinkamų padangų vežti iki platintojo, jis gali jas palikti autoservise, kuriame ir keičia padangas. Visiems autoservisams yra numatyta prievolė nemokamai priimti senas padangas iš kliento, kuris jas pas juos keičiasi. Servisai privalo nemokamai priimti visas po padangų keitimo likusias padangų atliekas.

Tačiau neretai dar tenka susidurti su situacija, kai autoservise, pakeitus padangas senąsias sukrauna į bagažinę. Autoservisai, esantys atokiau nuo centrų ir teikiantys mažiau paslaugų, teigia, kad padangų atliekų sutvarkymas jiems brangiai kainuoja, nes tenka samdyti padangų tvarkytojus, todėl jie ir nepriima nemokamai padangų atliekų.

Autoservisai, atsisakydami nemokamai priimti senas padangas jas pakeitus naujomis, yra neteisūs. Jiems padangų atliekų sutvarkymas neturi kainuoti, nes padangų atliekų sutvarkymu Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja rūpintis padangų gamintojus ir (ar) importuotojus. Kiekvienas, pirkdamas padangą sumokame ir už jos atliekų sutvarkymą. Autoservisas, teikiantis padangų keitimo paslaugą, turi kreiptis į padangų gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijas ar padangų gamintojus ir (ar) importuotojus, individualiai organizuojančius padangų atliekų tvarkymą, kad jie suorganizuotų susidariusių padangų atliekų sutvarkymą. Jie pagal savo užimamą rinkos dalį turi sutvarkyti ne mažiau kaip 80 proc. per metus pateikto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais padangų kiekio.

Iš kur autoservisui žinoti, kuris gamintojas ir (ar) importuotojas turi nemokamai sutvarkyti susikaupusias padangų atliekas?

Jei autoservise susidaro padangų atliekos, tai jis gali kreiptis į bet kurį padangų gamintoją ir (ar) importuotoją ar jų organizaciją, kuri ir suorganizuos padangų atliekų išvežimą ir sutvarkymą. Šiuo metu veikia keturios padangų gamintojų-importuotojų organizacijos (VšĮ „PATS LT“, VšĮ „Padangų importuotojų organizacija“, Autogamintojų ir importuotojų asociacija, Gamintojų ir importuotojų asociacija) ir 22 padangų importuotojai, individualiai organizuojantys padangų atliekų tvarkymą. Pačiam autoservisui reikia būti aktyviam ir kreiptis į padangų gamintojus ir (ar) importuotojus, o nesiuntinėti klientų senas padangas vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Svarbu, kad autoservisai tvarkingai vestų atliekų susidarymo apskaitą, kurioje matytųsi, kiek padangų atliekų susidaro ir padangų gamintojų ir (ar) importuotojų organizacija pagal jos užimamą rinkos dalį suorganizuos nemokamą padangų atliekų išvežimą ir sutvarkymą. Jei padangų atliekų dar lieka, autoservisas turi kreiptis į kitą organizaciją. 

Tačiau kaip yra su padangų atliekų tvarkymu, jei gamintojas-importuotojas su servisu ar platintoju pasirašo sutartį, kad sutvarkys, tarkime, 200 vnt. padangų atliekų per metus, bet einamaisiais metais susidaro tik 50 vnt., o likusios servise yra susikaupusios per praėjusius metus. Ar gamintojas-importuotojas privalo savo rinkos ribose sutvarkyti ir tas padangas?

Padangų atliekų susikaupimo laikas neturi jokios įtakos, padangų gamintojų ir (ar) importuotojų organizacija ar padangų importuotojai, individualiai organizuojantys padangų atliekų tvarkymą, privalo sutvarkyti ne mažiau kaip 80 proc. per metus savo pateikto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais padangų kiekio. Tai yra minimaliausia riba, kad padangų gamintojui ir (ar) importuotojui nereikėtų mokėti taip vadinamo taršos mokesčio. Tarkime, per metus padangų gamintojas ir (ar) importuotojas įvežė 1000 vnt. padangų ir, jei jis nenori mokėti taršos mokesčio, turi mažiausiai sutvarkyti 800 vnt. padangų atliekų, nepaisant, kada jos susidarė. Tačiau tas kiekis neatleidžia nuo atsakomybės sutvarkyti ir 100 proc. rinkai patiekto padangų kiekio.

O jei padangų gamintojas ir (ar) importuotojas atsisako sutvarkyti susidariusias autoservise ar pardavimo vietoje padangų atliekas, ką daryti?

Tokiu atveju platintojas ar autoservisas turi informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, kad buvo kreiptasi į padangų gamintojų ir (ar) importuotojų organizaciją dėl padangų atliekų išvežimo, bet organizacija atsisakė vykdyti savo prievolę. Aplinkos apsaugos departamentas, atlikęs patikrinimą, tai organizacijai gali pritaikyti ekonominę sankciją nuo 6 000 iki 14 000 eurų (Aplinkos apsaugos įstatymo 102 str. 3 d.). Už tokį pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 14 000 iki 23 000 eurų.

Tačiau į Lietuvą vis tik padangos patenka ir kitais keliais. Tarkime, žmogus kelias padangas parsivežė iš kitos šalies. Nemažai padangų įvažiuoja su transporto priemonėmis. Neatmestinas variantas, kad kažkiek dar įvežama nelegaliai. Ir vietoj per metus oficialiai Lietuvos rinkai patiektų, tarkime, 25 tūkst. tonų padangų, realiai jų įvežami kokie 28 tūkst. tonų. Didelė tikimybė, kad šių padangų atliekos lieka Lietuvoje. Kaip sprendžiamas tas rinkos neatitikimas?

Padangų atliekų, susidariusių iš kitose šalyse įsigytų padangų, sutvarkymo našta tenka padangų gamintojams ir (ar) importuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad padangos tarnavimo laikos 4–5 metai ir kad kai kurių padangų rūšių (pvz., krovininių) atliekų yra trūkumas,  tokios padangų atliekos didelių problemų nesukelia ir net sumažina riziką padangų gamintojams ir (ar) importuotojams  neįvykdyti padangų atliekų sutvarkymo užduočių.

Už su transporto priemonėmis (kaip M1 klasės (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui), N1 klasės (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t) ir triratėmis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais) įvežtų padangų sutvarkymą atsakingi šių transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projekte siūloma išplėsti padangų atliekų tvarkyme dalyvaujančių subjektų skaičių, įtraukiant komplektinių ratų bei transporto priemonių, kurioms netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, gamintojus ir importuotojus.

Kokia padėtis su žemės ūkio technikos atitarnavusių padangų tvarkymu?

Žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai žemės ūkio technikos padangų atliekas gali nemokamai atiduoti padangų platintojui ar platintojo nurodytam padangų atliekų tvarkytojui, kai iš jo perka naujas žemės ūkio technikos padangas, arba padangų keitimo vietoje. Padangų platintojai padangų platinimo vietose privalo nereikalaudami papildomai sumokėti priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių.

Padangų atliekas, kurių neprivalo priimti padangų platintojai, atliekų turėtojai (ūkininkai ir juridiniai asmenys) turi perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti padangų atliekas.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė