Padangų atliekų tvarkymas vis dar ieškojimų kelyje

Preliminariais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2021-aisiais metais į Lietuvą padangas įvežė 316 įmonių. Vidutiniškai per metus į Lietuvos rinką patenka apie 30 tūkst. tonų padangų. Kiekviena jas tiekianti įmonė pagal įstatymą turi sutvarkyti 80 proc. rinkai patiekto kiekio padangų atliekų, bet, kaip pastebi  Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, jokiu teisės aktu nėra nustatyta, kad gamintojai importuotojai šias atliekas turi tvarkyti visų šalies savivaldybių teritorijose. Tad kol kas nemaža dalis gamintojų importuotojų apsiriboja jiems priklausančią dalį atliekų sutvarkydami Vilniuje.

Alytiškių naujovė

Įstatymas įpareigoja servisus ir padangomis prekiaujančias parduotuve nemokamai priimti senas padangas. Tačiau kol gamintojai importuotojai  savo prievoles gali įvykdyti vien Vilniaus rinkoje, atokesnėse savivaldybėse vyrauja kita situacija. „Kitose savivaldybėse esančios parduotuvės ir servisai, neturėdami sutarčių su gamintojais importuotojais dėl padangų atliekų tvarkymo, dažniausiai padangas pasikeitusį žmogų siunčia į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Taigi žmogus senas purvinas padangas turi susikrauti į mašiną ir ieškoti tos aikštelės. Gerai, jei nuvažiavęs randa ją dirbančią, o jei ji jau nebedirba?.. Žmogus grįžęs namo turi kažkur senas padangas išsikrauti, paskui vėl susikrauti ir vėl keliolika ar net keliasdešimt kilometrų važiuoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, – neretą situaciją apibūdina Algirdas Reipas. – Suprantama, jei žmogus su senomis padangomis atvažiuoja į aikštelę, vadinasi, kažkas neįvykdė savo prievolės. Todėl beveik prieš trejus metus Alytus regiono atliekų tvarkymo centras iš žmonių, atvežusių senas padangas į aikšteles, pradėjome prašyti pateikti visą informaciją, kas iš jų nepriėmė senų padangų, kur jis pirko naujas padangas, kur jas keitė.  Nemažai senas padangas atvežusių žmonių pateikė net apmokėjimo už paslaugą ar naujas padangas kvitus. Šią informaciją mes pateikiame Aplinkos apsaugos departamentui. Kai Aplinkos apsaugos departamento atstovai pagal mūsų pateikiamą informaciją pradėjo lankytis prekybos įmonėse, servisuose ir ėmė teirautis, kodėl jie nevydo įstatymo, kodėl nėra skelbimų, kur palikti senas padangas, rinkoje atsirado teigiamų pokyčių ir į aikšteles atvežama vis mažiau senų padangų.“

Pašnekovas pažymi, kad tarp atsisakančių priimti senas padangas pasitaiko ir tokių, kurie deklaruoja savo veiklos draugiškumą aplinkai.

Kita alytiškių padangų atliekų surinkimo reformos dalis – gamintojų importuotojų skatinimas sudaryti sutartis su servisais ir padangas parduodančiomis parduotuvėmis.

„Pagal įstatymą gamintojai importuotojai privalo finansuoti aikštelių išlaikymą. Mes paskaičiavome kiek kiekvienas gamintojas importuotojas turi mūsų regione sutvarkyti atliekų ir, jei jis tą kiekį surenka iš servisų ir oficialių prekybos padangomis vietų, mes jį atleidžiame nuo aikštelės išlaikymo finansavimo. Pastebėjome, kad įvedus tokią sistemą, mūsų aikštelėse surenkama perpus mažiau padangų atliekų. Vadinasi, sistema pradėjo veikti. Gyventojai gauna geresnę paslaugą, jiems su senomis padangomis nebereikia blaškytis, ieškant, kur jas būtų galima palikti. Taigi mūsų įsivesta sutarčių sistema leidžia turėti bent kažkokią aiškią tvarką, – sako Algirdas Reipas. – Manau, kad mūsų įsivesta tvarka gina ir socialinį teisingumą. Tarkime, vienas gamintojas importuotojas  nieko nedaro, o kitas susidaro sutartis su servisais, padangų pardavėjais ir, nepaisant jo darbo, jis turi dalį lėšų skirti aikštelėms finansuoti. Vadinasi, jie tvarko padangų atliekas ir įsipareigojimų nevykdančių gamintojų importuotojų. Dėl to atsiranda konkurencijos pažeidimai, atsiranda socialinis neteisingumas.

Panagų atliekų tvarkymu domėjausi ir užsienio šalyse. Neaptikau kitos šalies, kur padangų atliekos būtų tvarkomos per atliekų surinkimo aikšteles. Jos tvarkomos per pardavimo vietas, servisus. Manau ta europinė praktiką turėtų atsirasti ir Lietuvoje.“

Pašnekovas pasidžiaugia viešosios įstaigos PATS LT požiūriu į padangų atliekų tvarkymą ir jų socialine atsakomybe. Tuo pačiu Alytaus regiono atliekų tvarkymo  centro direktorius Algirdas Reipas kviečia visus gyventojus aktyviau ginti savo interesus ir reikalauti, kad tiek pardavėjai, tiek servisai vykdytų įstatymu nustatytas prievoles ir nevaikytų jų ieškant, kur palikti senas padangas, kelis kartus mokėti už jų sutvarkymą.

Nesibaigiančios atliekų tvarkymo reformos

„Jau trejus metus galioja padangų atliekų surinkimas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir tai, kad padėtis neprastėja, leidžia daryti pozityvią išvadą. Nors prieš šios sistemos įteisinimą ir aš, ir gamintojų importuotojų organizacijos turėjome nemažai abejonių, ar sistemas veiks. Pasirodo, veikia. Padangų atliekos yra surenkamos, išvežamos, Taip, problemų kyla ir susiderinat atliekų išvežimą, ir užsakant paslaugas, bet realiai sistema veikia. Be abejo, kiekviename regione yra tam tikros specifikos, bet jei objektyvia bandai įvertinti situaciją, išsiaiškinti, dėl ko kyla problema, visada galima rasti sprendimą“, – mintimis apie padangų atliekų tvarkymą dalijasi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.

Tai, kad žmonės vis labiau naudojasi galimybe nemokamai palikti senas padangas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, liudija skaičiai – pernai Vilniaus regiono aikštelėse buvo surinkta šiek tiek daugiau kaip 1100 tonų, šiemet bus surinkta apie 1300 tonų.

„Sutartis dėl padangų atliekų sutvarkymo esame sudarę su visomis gamintojų importuotojų organizacijomis ir kai kuriais tvarkančiais individualiai. Tai, kad pasirašome sutarčių su individualiai tvarkančiais padangų atliekas, rodo teigiamus pokyčius. Juk pirmaisiais šios tvarkos įsigaliojimo metais su tokiais gamintojais importuotojais apskirtai neturėjome sutarčių. Per trejus metus jų vis daugiau bendradarbiauja su centrais. Ir dabar sutartis turime su 90 proc. padangų rinkos dalyvių. Palyginti su tuo, kas buvo anksčiau, tai jau nemenkas pasiekimas“, – esamos padangų atliekų tvarkymo sistemos privalumus apibūdina Tomas Vaitkevičius ir priduria, kad esamos tvarkos nereikėtų skubėti ardyti naujais teisės aktais. – Aplinkos ministerijoje yra įstatymo projektas, kuriuo siūloma keisti padangų atliekų surinkimo tvarką. Projekto pagrindinė mintis – atsisakyti tų sutarčių, kurias mes kasmet pasirašome su gamintojais importuotojais ir jų organizacijomis. Projekto rengėjai teigia, kad tai paskatins parduotuves ir servisus iš gyventojų nemokamai priimti senas padangas. Gyventojai jas galės palikti ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, bet už tai jiems reikės susimokėti. Kiek suprantu, tą pataisą paskatino gan sudėtingas esamos tvarkos įgyvendinimas, bet, manau, teisėkūroje neturėtų būti  nuostatos, kad pradėjus įgyvendinti vieną įstatymą ir dar neįsibėgėjus jo įgyvendinimui, pateikiamas naujas projektas. Prieš trejus metus pradėta kurti sistema jau įsibėgėja ir gal nereikėtų skubėti jos keisti. Susidaro įspūdis, kad kartais pokyčiai vyksta vien dėl pokyčių. Apskritai atliekų sektoriuje nuoseklumo nebuvimas ir ilgalaikių perspektyvų nematymas yra didžiulė problema.

Žinoma, bus ar ne priimtas šis projektas, spręs politikai, bet gaila to įdirbio, kuris sukurtas per trejus metus ir jau matomi apčiuopiami rezultatai.

Suprantu, kad norima paskatinti servisus ir parduotuves priimti senas padangas, nes ne visi jie vykdo įstatymu nustatytas prievoles. Pataisos projekto kūrėjai įsitikinę, kad ją priėmus servisai ir parduotuvės tikrai jas priims. Vadovaujantis tokia logika galima teigti, kad senų padangų aikštelėse nebeliks, tačiau puikiai žinome, kad taip nebus. Kontroliuojama tai, ką galima sukontroliuoti. Tačiau žinome, kad į rinką patenka nemažai padangų, už kurių tvarkymą niekas neatsako. Atsivežamos padangos iš užsienio, parsisiųsdinamos internetu. Todėl nematau logikos, kodėl reikėtų keisti jau veikiančią sistemą.“

Tomas Vaitkevičius pasidžiaugia, kad pastaruoju metu sumažėjo pranešimų apie miškuose aptintas senas padangas, bet ar atsisakymas nemokamai jas priimti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, nepaskatins jomis atsikratyti išmetant miškuose?  

„Revoliucijos atliekų tvarkymo srityje nebūna, reikia eiti žingsnis po žingsnio. Tai, kad pradedame bendradarbiauti su gamintojais importuotojais yra nuoseklaus darbo rezultatas. Ir tai, kad penki iš dešimties regionų atliekų tvarkymo centrų jau yra pasirašę su gamintojų importuotojų organizacijomis sutartis, rodo, kad sistema įsibėgėja. Juk anksčiau derybos tęsdavosi iki metų pabaigos ir tik sausio mėnesį pasirašydavome sutartis“, – pabrėžia Tomas Vaitkevičius ir priduria, kad Lietuvoje nemažėja perteklinių reikalavimų. Kad ir priešgaisrinė apsauga. Padangų atliekų gaisrus paprastai lydi nauji reikalavimai. Atsiradę senų padangų sandėliavimo reikalavimai labai sunkiai įgyvendinami didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse .

Gręžiasi į servisus ir parduotuves

„Gamintojai importuotojai pirmiausia turi daryti viską, kad atitarnavusios padangos nepatektų į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir kuo aktyviau rinkti jas per servisus, padangų pardavimo vietas. Skatinti servisus nemokamai priimti ir sudaryti visas galimybes nemokamai perduoti tas atliekas gamintojų importuotojų pasirinktiems atliekų tvarkytojams yra vienintelė galimybė apsaugoti savivaldybes nuo papildomų išlaidų už padangų atliekų tvarkymą, – teigia viešosios įstaigos PATS LT atstovė Danguolė Butkienė. – Labai svarbus ir vartotojų apsisprendimas pirkti padangas iš legalių pardavėjų, suvokiant, kad tik iš jų nupirktos padangos bus sutvarkytos. Net perkant padangas per internetą vertėtų pasidomėti, ar jie sumoka mokestį už padangų atliekų sutvarkymą ir kur jie tas padangas galės palikti.“

Pasak Danguolės Butkienės, jei bus priimta Aplinkos ministerijos rengiama įstatymo pataisa, kuria numatoma, kad vartotojai turės susimokėti už didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse paliekamas senas padangas, atpalaiduos gamintojus importuotojus  nuo šių aikštelių finansavimo, o jose surenkamos senos padangos nebus įskaičiuojamos į  jų prievolę.

Karolina Baltmiškė

Nuotr. zinoti.lt