Onuškyje – Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje – kilnojamoji kraštotyros paroda „Šviesuoliai“

„Onuškio – mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2024“ (toliau OMLKS 2024) simbolis – kelias. Kultūros sostinės vadovė Liuda Korsanovienė sako, kad kelio tiesioginė paskirtis – judėjimu sujungti žmones, kraštus, valstybes. Kelią ženklina ženklai, pagal juos mes judame skirtingomis kryptimis ir greičiais. OMLKS kelio ženklai – renginiai, vedantys į gilias krašto tradicijas per kūrybinių raiškų įvairovę, atveriantys profesionalaus meno prieinamumą tradicinių ir naujai inicijuotų renginių metu, sujungiantys krašto ir regiono bendruomenes, meno mėgėjų kolektyvus ir pavienius atlikėjus… Onuškio miestelis žymus savo istorija ir čia gyvenančiais bei dirbančiais žmonėmis. Taip pat įstaigomis, kurios „skleidžia“ ir „kelia“ kultūrinį gyvenimą ne tik miestelio gyventojams, bet ir atvykstantiems svečiams.

Onuškio bibliotekoje eksponuojama Trakų viešosios bibliotekos kilnojamoji kraštotyros paroda „Šviesuoliai“. Šioje parodoje rasite dabartinius onuškiečius ir jau iškeliavusius, tačiau jie visi prisidėjo, kad Onuškio miestelis, esantis Trakų rajone, būtų žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Miestelio gyventojai gali didžiuotis Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, akmenimis grįsta Kipro Petrausko aikšte. Didelės pagarbos yra nusipelnę lietuvybės saugotojai knygnešiai, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas, kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas ir daugelis kitų.

Paroda buvo pristatyta Kipro Petrausko aikštėje. Po pristatymo miestelio gyventojai nesiskirstė, nes jų dar laukė kino seansas po žvaigždėtu dangumi. Trakų viešoji biblioteka vykdo projektą „Migruojantis kinas: lietuviško kino kaleidoskopas“, tad buvo rodomas kino filmas „Poetas“ (rež. G. Tamoševičius, V. V. Landsbergis), paremtas Kosto Kubilinsko ir kitomis biografinėmis pokario asmenybių istorijomis. Kino projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Trakų rajono savivaldybė.

Ilgas, bet šiltas ir jaukus vakaras praskriejo Onuškyje – mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje. Visada džiugu matyti besišypsančius gyventojus, svečius, nes tada pajunti, kad įdėtos pastangos atsipirko su kaupu. Iki kitų malonių susitikimų.