Nuolatinės krizės ir piliečių gyvenimo kokybė: ar viešasis sektorius yra pakankamai atsparus?

Pagrindinė viešojo sektoriaus užduotis – per viešąsias paslaugas (tokias kaip švietimas, sveikatos priežiūra, socialinė apsauga ir t.t.) užtikrinti piliečių gyvenimo kokybę, tačiau nuolatiniai iššūkiai (anksčiau finansų krizė, tada pandemija, migrantų krizė, dabar karas, infliacija) labai apsunkina šio uždavinio įgyvendinimą – sudėtinga užtikrinti viešųjų organizacijų, teikiančių paslaugas, veiklos tęstinumą krizių metu. Taigi, labai svarbus organizacijos atsparumas minėtoms krizėms ir kitiems aplinkos pokyčiams.

Atsparumas – tai organizacijos gebėjimas susidoroti ir prisitaikyti prie kylančių iššūkių (pvz., pandemijos), o įgytą patirtį panaudoti organizacijai stiprinti. Organizacijos atsparumo branda priklauso nuo šių gebėjimų grupių: 1) pasirengimo pokyčiams (krizinei situacijai ir pan.); 2) reagavimo ir prisitaikymo (pvz., greito persiorientavimo į kitą veiklos ritmą, naujų veiklos metodų pritaikymo (darbas nuotoliu) ir t. t.); 3) mokymosi iš įvykių didinant organizacijos atsparumą ateityje (pvz., išmokti nauji metodai pritaikomi ir kasdienėje veikloje, tobulinami). Kuo šie gebėjimai geriau išvystyti, tuo didesnis organizacijos atsparumas.

MRU mokslininkai (prof. dr. Mindaugas Butkus, doc. dr. Ilona Bartuševičienė, prof. dr. Ona Gražina Rakauskienė, doc. dr. Lina Volodzkienė, prof. dr. Andrius Stasiukynas), siekdami padėti viešajam sektoriui sklandžiai veikti net ir ekstremaliomis sąlygomis, įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo ir jo poveikio teikiamų paslaugų kokybei nustatymo galimybės“ (VISA) ir pateikia sprendimus, padėsiančius stiprinti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę.

Tad koks Lietuvos viešojo sektoriaus atsparumas? Tyrime dalyvavo 400 viešojo sektoriaus organizacijų iš įvairių sričių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad apskritai Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo lygis yra geras ir labai geras, tačiau žvelgiant detaliau, pasirengimas pokyčiams vertinamas vidutiniškai, prisitaikymas prie pasikeitusių aplinkybių – gerai, gebėjimas mokytis – labai gerai.

Tyrimas taip pat parodė, kad organizacinis mokymasis dažniausiai paremtas jau įvykusių krizių patirtimi, o ne planavimu (pasirengimu pokyčiams). Tai leidžia daryti prielaidą, kad planavimas viešojo sektoriaus organizacijose būna formalus (pvz., susijęs su išteklių trūkumu), todėl būtinos pratybos ir planų tobulinimas.

Atsparumą vertinant pagal regionus, žemesnio nei vidutinio lygio atsparumo organizacijos būdingos Telšių bei Tauragės apskritims, aukštesnio nei vidutinio – Kauno bei Marijampolės.

Įdomu tai, kad mažesniu atsparumu pasižymi mažos organizacijos, kurių vadovų išsilavinimas nesiekia magistro laipsnio, o vidutinio dydžio organizacijos, kurių vadovų išsilavinimas aukštesnis nei bakalauro laipsnis, yra atsparesnės. Taigi, vadovo išsilavinimas turi įtakos organizacijos atsparumui.

Ar geresnis vadovas yra vyras ar moteris, ar tas, kas turi daugiau patirties? Šis tyrimas parodė, kad nei vadovo lytis, nei vadovavimo patirtis nesusijusi su organizacijos atsparumo lygiu. Tyrime dalyvavusios organizacijos, kurių vadovai vyresni negu 50 metų, surinko šiek tiek daugiau atsparumo balų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.

Taigi, atlikti tyrimai parodė, kad neįmanoma išvengti visų nepaprastųjų situacijų, todėl joms reikia ruoštis, svarbu ieškoti įvairių veiklos tęstinumą užtikrinančių formų, užuot stengusis vieną planą taikyti visiems gyvenimo atvejams. Organizacijos privalo ugdyti atsparumo gebėjimus dar iki krizės: išbandyti nuosekliai parengtus ekstremalių situacijų planus, kurti tvarius tinklus su kitomis organizacijomis, lyderiai turi parodyti savo supratimą apie atsparumą ir nuolat apie tai kalbėti organizacijoje.

Vykdant šį mokslinį projektą atlikti tyrimai, kurie sudarė sąlygas apžvelgti Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą bei sukurti prototipą (įrankį), prisidėsiantį prie organizacijų atsparumo didinimo. VISA projektas finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0218 pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Mindaugas Butkus, Ilona Bartuševičienė, Ona Gražina Rakauskienė, Lina Volodzkienė, Andrius Stasiukynas

Mykolo Romerio universiteto mokslininkai