Nuo Mozarto Requiem iki katalonų folkloro: margaspalvis „Kūrybinis impulsas“ ugningai žengė į antrąjį gyvavimo dešimtmetį

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko jubiliejinė „Kūrybinio impulso“ šventė. Dešimtajame tokio pobūdžio vakare žiūrovai išvydo ne tik naujai sukurtas, bet ir geriausias ankstesnių metų choreografines kompozicijas.

Pasirodymą pradėjo pernykštis balerinos Julijos Stankevičiūtės kūrinys „Nurimk, širdie“, sukurtas pagal ariją iš Broniaus Kutavičiaus operos „Lokys“. 2015 m. pirmąkart pasirodžiusią Kipro Chlebinsko „Metabolę“ pagal to paties pavadinimo Onutės Narbutaitės kūrinį šįkart publikai buvo siūloma stebėti ne tik scenoje, bet ir gyvai transliuojamą išmaniuosiuose įrenginiuose, kuriuos pats choreografas, priešingai teatro tradicijoms, pasiūlė žiūrovams įsijungti.

Puikų įspūdį savo vizualumu ir aktualiu prasmių lauku paliko atgijusi 2018 m. Vaidos Šniurevičiūtės kompozicija „NEjuoda“. Žilvinas Beniuševičius scenoje pakartojo 2012 m. monokompoziciją „Tamsa šviesoje“. Retrospektyvon pateko ir 2019 m. ironiškas Aušros Krasauskaitės kūrinėlis „Leisk man verkti“ bei 2014 m. pasirodęs Editos Stundytės „Skardis“. Atgijo ir jaunystės svajų bei šviesios ateities pažadų kupina Živilės Baikštytės 2014 m. kompozicija „Pomeriggio“.

Retrospektyvą simboliškai užbaigė pirmojo, 2012 m. „Kūrybinio impulso“ žvaigždė – miniatiūra „Belaukiant Godo“ pagal Giedriaus Puskunigio muziką, su kuria tuometinis šokėjas ir dabartinis LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis pradėjo savo kelią į tarptautinį choreografų olimpą. Tiesa, šįkart scenoje šoko jau naujas atlikėjų duetas – Ernestas Barčaitis ir Jeronimas Krivickas.

Antroje vakaro dalyje žiūrovams buvo pristatyta naujų kūrinių puokštė: kapų duobes primenančiuose stačiakampiuose įrėmintos grakščios Imanolo Sastre „Sielos“, šokusios pagal didingąjį Wolfgango A. Mozarto „Requiem“, bei panašios tematikos Editos Stundytės „Sirenų žūtis“ pagal Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ uvertiūrą.

Charkivo operos ir baleto teatro baleto primarijus Dmytro Vasylievas pristatė akrobatiniais elementais įsiminusią kompoziciją „Užmarštis“ pagal lyrišką Astoro Piazzollos melodiją. Tuo tarpu balerinos Greta Gylytė ir Olga Konošenko, sukūrusios šokį „Moters kova“ pagal scenoje gyvai atliekamą Miroslavo Skoryko „Melodiją“, atsigręžė į karo tematiką.

Balerina J. Stankevičiūtė parengė naują kompoziciją „Exit“ pagal minimalistinę kompozitoriaus Jano Jelineko fonogramą. Jos kolegė Miryam Roca Cruz pristatė kompoziciją „Dois Galos“ pagal katalonų folkloro grupės „Coetus“ dainą apie du gaidžius – raudoną ir juodą. Šokėja Charlotte Lejeune pristatė duetą „Pirmasis dėsnis“ pagal Maximiliano Oprishkos muziką, o „Kūrybinio impulso“ debiutantas Edvinas Jakonis – „Fundamentalųjį adagio“, savaip interpretuojantį visiems lietuviškosios baleto kalvės diplomantams iki skausmo pažįstamą Sergejaus Prokofjevo „Pelenės“ muziką.

O kas toliau? Pasak LNOBT baleto meno vadovo M. Rimeikio, žiūrovai tikrai sulauks ir vienuolikto, ir dvylikto, ir dvidešimt ketvirto „Kūrybinio impulso“, nes prieš dešimtmetį Krzysztofo Pastoro Lietuvon perkelta choreografinių dirbtuvių tradicija čia neabejotinai prigijo.