Niekada nesakyk niekada

 „Dabar galiu save vadinti labai sėkminga moterimi, – sako Jaroslava Amirjan iš Dusetų ir priduria. –  Nors moterys ir nesako savo amžiaus, bet aš to neslepiu – man yra 55 metai. Ir per tą laiką, kiek aš esu nugyvenusi, man laikotarpis, kai bendradarbiauju su Forever kompanija, yra pats sėkmingiausias.

Jaroslava į kompaniją atėjo jau turėdama darbo tinklinėje rinkodaroje patirties. Išėjo iš ankstesnės kompanijos dėl atlyginimo, nes jos netenkino uždarbio galimybės. „Išeidama iš tos kompanijos sau pasakiau, daugiau niekada į jokią tinklinę rinkodarą aš neisiu. Bet auksinė taisyklė: niekada nesakyk niekada, –  nusijuokia moteris. –  Kas man patinka šioje kompanijoje, kad niekur nedingsta tavo pasiekti rezultatai. Juk gyvenime visko būna. Mane džiugina mano pasiekti rezultatai ir galimybė dar daugiau siekti. Per pusantrų metų pasiekiau menedžerio kvalifikaciją. Per tą laiką ir pati jau išauginau stiprų menedžerį. Tai jaunas 26 metų vaikinas. Beje, į šią kompaniją ateina nemažai jaunimo. Ir aš visada galvoju, kad į kompaniją įsijungia vyresni žmonės, kurie, turėdami sveikatos problemų, iš pradžių patys išbando produktą, įsitikina jo veiksmingumu, o tik paskui pastebi, kad čia dar galima ir uždirbti. Jaunimas tą galimybę pirmiausia pamato, tad dažniausiai jie ateina dirbti ir užsidirbti

Jos įsitikinimu, tinklinė rinkodara pirmiausia reikalauja kitokio mąstymo. „Man nereikėjo labai keisti savo įsitikinimų ar nuostatų. –  pastebėjimu pasidalina Jaroslava. – Aš tikiu, kad savybių, reikalingų geriems rezultatams pasiekti šioje kompanijoje, aš turiu nuo Dievo. Pirmiausia šioje veikloje reikalinga drąsa. Jos aš tikrai turiu. Man nėra skirtumo pas ką einu: pas stambios įmonės vadovą ar kuklų kažkokios įstaigos darbuotoją. Kitam tai yra didžiulis iššūkis. Man čia nėra jokių kliūčių. Visi esame žmonės. Džiaukimės vienas kitu, apkabinkime vienas kitą. Žmogiškam bendravimui rangai visiškai netrukdo. Kad ir kokios bebūtų pareigos, jis yra toks pat žmogus. Ir jei pradedame skirstyti žmones pagal pareigas, jei vienus drįstame užkalbinti, o kitų ne, turime suvokti, kad šie barjerai yra mumyse pačiuose. Kita reikalinga savybė – iškalba. Per 33 metus vadovaujančio darbo man reikėjo daug kur kalbėti: ir seminaruose, ir įvairiuose susirinkimuose bei posėdžiuose. Tai padėjo įgyti šiandien  reikalingos patirties. Be abejo, reikalingas pasitikėjimas, nes jei žmogus nepasitiki savimi, jam sunku prabilti, sunku prieiti prie žmogaus. Reikalingos ir lyderio savybės, kurių, manau, aš taip pat turiu.“

Paklausta, ko žmogui reikia, kad jis pasijustų laimingas, Jaroslava pradeda nuo savo dukrų, apie kurias kalba su džiaugsmo ašaromis. „Viena išauginau dvi mergaites. Vienai dabar 19, kitai – 17 metų. Kadangi auginau jas viena, man labai dažnai kildavo mintys: ar gyvendama be vyro gerai jas išauklėsiu. Nors pagal išsilavinimą esu pedagogė, bet ir pedagogai dažnai daro klaidų. Labai jomis džiaugiuosi. Jos niekada man nepasakė mama. Jos visada man sako mamyte. Man yra didžiulė laimė, kad  turiu nuostabias dukras. Laiminga, kad esu sveika, kad atrodau jauniau, negu galėčiau atrodyti būdama tokio amžiaus, kad jaučiuosi gyvybinga, kad dirbu tokį darbą, kuris man patinka. Laimė, kad dabar esu finansiškai nepriklausoma. Per visą gyvenimą nesu gavusi tokio dydžio atlyginimo, kokį gaunu dabar šioje kompanijoje. Ir žinau, kad čia lubų nėra. Tiek kiek dirbsiu, tiek ir gausiu. Būti finansiškai nepriklausoma, labai svarbu, nes anksčiau, kai tekdavo iš kaimynės skolintis pinigų duonai, patikėk, nėra  malonus dalykas. Labai norėjau turėti mašiną. Dabar aš ją turiu. Gal ir nebūsiu milijonierė, pagaliau net nežinau, ar aš ja noriu būti, bet noriu, kad mano senatvė būtų ori, kad galėčiau kažkur nuvažiuoti, galėčiau skaniai pavalgyti, kad nereikėtų savęs riboti – šito šiandien negaliu sau leisti. O jei tapčiau milijoniere, būčiau mecenatė. Beje, chiromantai man sako, kad aš savęs dar nesu realizavusi. Ir ta sritis jų teigimu, yra kūryba. Man patinka scena. Būdama teatre pajuntu, kad vaidinu kartu su aktoriais. Galbūt dar realizuosiu save tokioje kūryboje?..“

Jaroslava pasidalina ir artimesniu tikslu  –  siekti aukštesnės kvalifikacijos ir pasinaudoti kompanijos dovana – kelione į Ameriką.

Genovaitė Paulikaitė