Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė: o jei mokytis būtų lengviau? 

Mokslo salos STEAM laboratorijoje

Ar kada susimąstėte, kodėl vienus dalykus įsimename akimirksniu, o kitus pamirštame vos po kelių minučių? Taip yra todėl, nes naujos informacijos įsisavinimas turi skirtingus etapus ir sąlygas, kurios žinioms leidžia pasilikti ilgam. Plačiau apie tai, kaip išmokti mokytis pasakoja neuromokslininkė, miego tyrėja, „Mokslo salos“ ambasadorė dr. Laura Bojarskaitė. Specialistė lapkričio 20 d. Nemuno saloje skaitys nemokamą paskaitą apie efektyvų mokymąsi ir kviečia visus ateiti sužinoti daugiau. 

Žinioms reikalingos treniruotės

Oslo universiteto smegenų glijos ląstelių laboratorijoje dirbanti Laura Bojarskaitė iš arti tyrinėja smegenis ir jų veikimo specifiką. Kalbėdama apie naujos informacijos įsisavinimą, ji teigia – svarbiausia ne gudrumas, o mūsų pasirinktos strategijos: 

„Mokymasis nėra įgimtas talentas – tai treniruojamas procesas. Visi galime ilgam išmokti dalykus, jeigu suprantame kaip dirba mūsų protas. Kai imamės kažko naujo, mūsų smegenyse tarp neuronų susiformuoja ryšiai. Kuo daugiau kartojame ar naudojame tą pačią informaciją, tuo stipresni tie ryšiai tampa – tarsi gerai išmintas takas per žolę.“ 

Efektyviausias mokymasis vyksta tuomet, kai aktyviai atgaminame informaciją, o ne tik ją skaitome – atliekame trumpus testus, užduodame klausimus sau, pasakojame kitiems. Taip smegenys pačios „ištraukia“ žinias ir stiprina atminties takus. Didžiulę įtaką turi kartojimas, tad prie informacijos nuolat reikia sugrįžti. 

Taip pat specialistė pabrėžia, kad vienas galingiausių įrankių – emocija ir prasmė. Kai žinome, kodėl naujos žinios ar įgūdžiai mums svarbūs, tuomet jie įgauna kitokį kontekstą. Tad prieš pradedant mokytis  verta savęs paklausti: kodėl man to reikia? Kur tai pravers? 

Miegas išsaugo informaciją

Poilsio stoka, pervargimas, dėmesio trūkumas ar stresas – didžiausi priešai žinių priėmimui ir įrašymui. Tiek suaugusio žmogaus, tiek vaiko organizmui būtinas atstatymo režimas, kuomet visos mūsų sistemos dirba ne tam, kad reaguotų į aplinką, o tam, kad pasiruoštų naujoms užduotims. Tas laikas – miegas. 

„Jeigu bandome kažką prisiminti pavargę ir blaškydamiesi, mūsų smegenys nespėja užfiksuoti informacijos. Taip auga nerimas, kuris išjungia smegenų dalį atsakingą už atminties formavimą, o ilsintis jos atrenka, ką verta išsaugoti, o ką reikia ištrinti. 

Miegant taisoma DNR, iš smegenų šalinamos žalingos medžiagos, išskiriamas augimo hormonas, atkuriami raumenys, kaulai ir kiti audiniai, „sukalibruojama“ imuninė sistema, o nauja informacija ir prisiminimai išrūšiuojami bei įtvirtinami ilgalaikėje atmintyje. Miegas atstato mūsų „gamyklinius parametrus“, kad kitą rytą pabustume sveiki, žvalūs, kūrybingi ir pasiruošę naujiems iššūkiams“, – pasakoja „Mokslo salos“ ambasadorė. 

Ideali poilsio trukmė – individuali

Remiantis moksliniais tyrimais, norint išlikti žvaliems ir būti pasiruošusiems naujos informacijos įsisavinimui, reikia vidutiniškai 6–8 valandų „gryno“ miego per naktį. Tačiau tyrėja pabrėžia, kad šie skaičiai nėra vienodi visiems: 

„Miego poreikį lemia skirtingi veiksniai. Pavyzdžiui, kaip miegojome pastarąsias naktis – jeigu kaupėsi miego skola, organizmui reikia daugiau poilsio. Amžius, hormonai, sveikatos būklė, fizinis ir protinis krūvis, metų laikai, šviesos kiekis ar net motyvacija kitai dienai gali paveikti tai, kiek miego prireiks. Labai svarbūs ir genai – nedidelei daliai žmonių pakanka mažiau nei 6 valandų miego be žalos sveikatai, kitiems yra priešingai – reikia 9 ar net 10 valandų. 

Ideali miego trukmė – ne tik skaičius iš vadovėlio, bet individualus, kintantis dalykas. Svarbiausias rodiklis, leidžiantis spręsti ar pailsime pakankamai – tai, kaip jaučiamės dieną: jeigu esame susikaupę, žvalūs, kūrybingi ir emociškai stabilūs, tai tikėtina, kad miego kiekis yra tinkamas.“ 

Puikiu pagalbininku pasikrauti energijos dienos metu, ypač mokantis, gali tapti pietų miegas. Trumpas, 10–30 minučių poilsis, vėliausiai 8 val. iki naktinio miego, padeda atkurti budrumą, pagerinti nuotaiką, sustiprinti atmintį.  

Išmokite lengviau mokytis

Pirmasis mokslo ir inovacijų populiarinimo centras neseniai pristatė ambasadorių projektą, kuriame žymūs šalies mokslininkai bei mokslo populiarintojai dalinsis įžvalgomis ir žiniomis apie aktualias temas – nuo žmogaus kūno ir sveikatos iki fizikos, aplinkosaugos ar net kosmoso.  

Pirmoji nemokama projekto paskaita įvyks lapkričio 20 d. 19 val., „Mokslo salos“ Konferencijų salėje A. Laura Bojarskaitė pasidalins vertingomis žiniomis, kaip ugdyti mokymosi įgūdžius bei kvies išbandyti praktinius pratimus, skirtus dėmesiui koncentruoti. Plačiau sužinosite, kaip mūsų protas apdoroja informaciją, kokios strategijos padeda ją įsiminti greičiau ir efektyviau bei tinkamai išsaugoti ilgalaikėje atmintyje.  

Daugiau informacijos apie paskaitą ir registracija – mokslosala.lt.

Živilė Masytė