„Netflix“  kartai artimas „Antrininkas“ ir režisūrinio teatro gerbėjų pamėgta „Kartoteka“

Scena iš spektaklio „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.

Lapkričio 13–14 dienomis Nacionalinis Kauno dramos teatras gastroliuoja Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Susitikimui su žiūrovais pasirinkti du skirtingų kartų režisierių ir žanrų spektakliai: Loren Ipsen „Antrininkas“, kurį režisavo Augustas Gornatkevičius, ir Gintaro Varno spektaklis pagal Tadeuszo Różewicziaus pjesę „Kartoteka“. Spektakliai skirti „Netflix“ arba režisūrinio teatro gerbėjams.

Augustas Gornatkevičius, karjerą Nacionaliniame Kauno dramos teatre pradėjęs nuo spektaklių šeimai ir jaunimui – lankomumo rekordus mušančiu „Emilių Emiliu“ (2021) bei aktualia paauglių identiteto paieškai skirta „Taisykla“ (2023) – sėkmingai įžengė į suaugusiųjų auditorijai skirtų spektaklių lygą su šiuolaikinio britų autoriaus Loren Ipsen kūriniu „Antrininkas“ (2025).

Režisierius AugustasGornatkevičiusnuo pirmųjų pastatymųitin sėkmingai kalba savosios, trisdešimtmečių, kartos balsu ir geba teatro priemonėmis pasakoti apie populiariąją kultūrą, kaip pavyzdžiui „Tik Tok“ poveikį jaunajai kartai spektaklyje „Taisykla“.

Spektaklyje „Antrininkas“ (N-16) atsiskleidžia pastarųjų penkerių metų aktualijos – karantinas, socialinių tinklų poveikis, konspiracijos teorijos, voukizmas. Veiksmo centre – jauna pora, kuri, pereidama skirtingus santykių ir socialinio bendravimo etapus, pradeda tolti nuo visuomenės. Mylimuosius ir sutuoktinius įkūnija aktoriai Saulė Gotbergė, Pijus Narijauskas ir Robertas Petraitis. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Saulės Gotbergės partneriu taps Pijus Narijauskas. Taip pat scenoje pasirodys aktorės Inga Mikutavičiūtė ir Ugnė Žirgulė. Detektyvo principu plėtojama istorija primena true crime temomis gerai sukurtą „Netflix“ serialą. Teatro kritikė Dovilė Zavedskaitė savo recenzijoje teigė: „Romantikoje, buityje ir vis didėjančioje distancijoje nuo aplinkos skleidžiasi tai, kas kiekviename detektyve svarbiausia – nusikaltimas. Kartais nusikaltimas yra laikomas esminiu detektyvo veikėju, turinčiu savo būdo bruožus, apčiuopiamu. Teatras nusikaltimui kaip veikėjui kurti – ypač palanki erdvė. Man rodos, būtent ši dalis yra režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus stiprioji pusė: tos atmosferinės įtampos, iš kurių kaip viščiukas po vieną koją lukštenasi nusikaltimas, leidžia kūriniui tolti nuo grynojo siužetinio mechanizmo (…). („Literatūra ir menas“, 2025 04 04)

Nepaisant siužeto vingiuose išnyrančių grėsmingų ir įtartinų momentų, kartu vyksta visiems atpažįstami dalykai. Autentiškumo momentą padeda sukurti ir intymumo koordinatorė Irma Pužauskaitė, scenografijos ir kostiumų dailininkė Simona Davlidovičiūtė, kompozitorius Jokūbas Tulaba, vaizdo dailininkas Kristijonas Dirsė, šviesų dailininkas Vladimiras Šerstabojevas.

Lapkričio 13 d. 19:30 val. spektaklis rodomas LNDT Mažojoje scenoje. Spektaklis „Antrininkas“ rekomenduojamas „Netflix“ gerbėjams ir tiems, kam tradicinis teatras yra per daug lėtas.

Režisierius Gintaras Varnas, Nacionaliniame Kauno dramos teatre sukūręs ikoniškuosius spektaklius – H. Ibseno „Heda Gabler“ (1998), J. L. Lagarce‘o „Tolima šalis“ (2001), M. Carr „Portija Koglen“ (2002), F. G. Lorcos „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“ (2003), Dea Loher „Nekalti“ (2002), F. Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ (2004), M. Frischo „Biografija: vaidinimas“ (2014), G. E. Lessingo „Natanas Išmintingasis“ (2017), A. Vivaldi „Juditos triumfas“ (2023) – žiūrovus spektaklyje „Kartoteka“ panardina į intelektualią dramaturgiją ir skaidriai tamsią varnišką teatro estetiką.

Be abejonės, režisieriaus Gintaro Varno pagrindinis svoris – literatūros klasika ir intelektuali aukšto profesionalumo lygio režisūra. G. Varnas, 1960 m. sukurtą Tadeuszo Różewicziaus pjesę, atskleidžia kaip universalią pjesę.  „Kartoteka“ – ironiškas spektaklis apie žmogų kryžkelėje, jo ėjimą į save ir bandymą surasti gyvenimo prasmės atramas. Pagrindinis herojus (vadinamas Herojumi) yra vienišas, nusivylęs, pasimetęs, praradęs gyvenimo kontrolę. Jis – be veido, be amžiaus, be vardo, be profesijos. Jis – herojus be asmenybės. Jo gyvenimas subyrėjęs į atskirus epizodus ir primena netvarkingą biografijos puslapių rinkinį – kartoteką. Fragmentiška pjesės kompozicija, kurioje maišosi praeities prisiminimai, dabarties tuštuma ir ateities migla, atspindi karą išgyvenusios kartos vidinius lūžius, vertybinį ir emocinį chaosą. Režisierius pjesės absurdiškas situacijas priartina prie nūdienos skaudulių, keldamas klausimus, ar visuomenė yra irimo, chaoso ir beprasmybės būsenoje.

Pagrindinį Herojaus personažą sukūrė aktorius Dainius Svobonas. Jo veikėjas yra įtaigus,  dinamiškas netgi statiškoje būsenoje – jis beveik neišlipa iš lovos. Apie šį aktoriaus įtaigumą rašytojas ir kritikas Gediminas Jankus rašė: „Įtikinantys nuotaikos ir emocijų pokyčiai, surastos niuansuotos detalės įvairiems poelgiams ir situacijoms.“ („Heroizmo nuovargis ir paradoksai. Gintaro Varno sceninė manifestacija“, ww.kaunorsytojai.lt). Taip pat spektaklyje galima patirti vyresniųjų ir jaunesniųjų aktorių trupės ansambliškumą. Ryškių personažų galerija spektakliui priduoda grotesko, humoro. Vaidina: Dainius Svobonas, Saulius Čiučelis, Inga Mikutavičiūtė, Gintautas Bejeris, Andrius Alešiūnas, Motiejus Ivanauskas, Martyna Gedvilaitė, Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius, Ričardas Vitkaitis, Tomas Erbrėderis, Gytis Laskovas, Ugnė Žirgulė, Arnas Ašmonas, Povilas Barzdžius, Liucija Rukšnaitytė, Rūta Jonikaitė, Robertas Petraitis, Vaidas Maršalka, Saulė Gotbergė, Miglė Navasaitytė, Radvilė Budrytė.

Spektaklio scenografijos autorius – Marijus Jacovskis, kostiumų ir lėlių dailininkė Julija Skuratova, muziką sukūrė Martynas Bialobžeskis, o šviesų dizaino autorius – Vilius Vilutis. Pjesę iš lenkų kalbos vertė Helmutas Šabasevičius ir Irena Aleksaitė.

Lapkričio 14 d. 18:30 val. spektaklis „Kartoteka“ rodomas LNDT Didžiojoje scenoje. Rekomenduojama režisūrinio teatro mylėtojams arba jaunajai kartai, norinčiai susipažinti su Lietuvos režisūros tradicija. 

NKDT inf.