Neringoje aptartos miškotvarkos problemos

Neringos savivaldybės organizuotoje konferencijoje praėjusią savaitę buvo apžvelgtos miškininkystės problemos Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Kuršių nerijos miškai, dengiantys apie 75 proc. teritorijos, yra neatskiriama į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto bei pasaulio bendruomenės saugomo pusiasalio dalis. Dauguma jų, sodinti žmonių rankomis. Šiuo metu tiek dėl geografinių, tiek dėl klimatinių sąlygų unikaliuose Kuršių nerijos miškuose susidariusioms miškotvarkos problemoms skiriamas per mažas dėmesys.

Susirūpinti esama padėtimi ir ieškoti sprendimų būdų problemoms spręsti konferencijos metu kvietė Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus. Apžvelgdamas Neringos miškotvarkos tradicijas meras pastebėjo, kad 1994 metais Vyriausybės patvirtintoje planavimo schemoje (generaliniame plane) išdėstyta nuostata, kad Kuršių nerijoje tradiciniai, todėl skatintini ir remtini verslai yra žvejyba, miškininkystė. Tačiau vykdant Kuršių nerijos nacionalinio parko veiklos „optimizavimą“ susilpnėjo edukacinė,  švietėjiška, inspekcinė veikla ir miškininkystė.  „Nebeturime Preilos girininkijos, liko septyni eiguliai. Darbininkų irgi mažėja. Finansavimo mažinimas, savų darbininkų atsisakymas negatyviai paveikė ne tik miško, bet ir miške esančios įrangos būklę. Kažkada su meile įrengtos poilsio aikštelės dabar gerai atrodo tik popieriuose. Grėsmės kyla ir priešgaisrinėje miško apsaugos srityje”, – pastebėjo meras.

A. Vinkus atkreipė dėmesį ir į nekokybiškai organizuojamus teritorijos tvarkymo darbus. Daugelio egzistuojančių problemų priežastis – Kuršių nerijos specifikos neišmanantys rangovai. „Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja paslaugas pirkti kuo pigesnes. To pasekmė – didžiulė, sunki technika, žalojanti kelius, paklotę, paliekanti giliausias provėžas. Rangovų darbuotojai dažniausiai neturi darbo saugomose teritorijose patirties. Viso to galėtų nebūti, jeigu dirbtų lengva minitechnika, išlaikant geriausias praeities tradicijas”, – koneferncijos metu kalbėjo A. Vinkus.

Miškininkavimo problemas Kuršių nerijos nacionaliniame parke savo pranešime apžvelgė profesorius  hab.daktaras Edvardas Riepšas.

Daugiausia diskusijų konferencijos metu sulaukė profesoriaus  hab.daktaro Petro Kurlavičiaus pranešime nagrinėta didžiojo kormorano populiacijos Juodkrantėje reguliavimo problema. Diskutuota, kas didesnė vertybė – unikali sengirė, kurioje seniausios pušys skaičiuoja dvidešimt septintą dešimtmetį, ar sparnuotis, naikinantis savo gyvenamąją aplinką.

Konferencijos metu pranešimai taip pat skaityti Kuršių nerijos teritorijos bioįvairovės ir kultūros paveldo (pranešėjas profesorius , hab.daktaras Jurgis Bučas), atsakingos miškininkystės saugomose teritorijose (pranešėjas Danas Augutis) temomis, aptarta svetimžemių medžių ir krūmų rūšių reikšmė ir galima plėtros ateitis Kuršių nerijos nacionaliniame parke (pranešėjas profesorius  hab.daktaras Romas Pakalnis).

Džiugu, kad konferencijoje dalyvavo ir diskusijose pasisakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas, kitų institucijų atstovai. Jų išsakytos mintys ne visada sutapo su Neringos savivaldybės pozicija, bet visi tikisi, kad bus pasiektas kompromisas, bus surasti geriausi susikaupusių problemų sprendimai.

www.neringa.lt