Neringa svetinga tiek ramaus, tiek aktyvaus poilsio mėgėjams

Neringa. Nuotr. autorius A. Kundrotas

Išskirtinis Neringos kurortas, braidžiojantis po pušynus, skalaujamas jūros ir marių. Jis traukia ir kartu ne kiekvieną prisileidžia. Ne visi už vandens pertvaros gali ilsėtis, juo labiau gyventi. Matyt, miestus ir kurortus reikia prisijaukinti, kaip žmones, nes jie taip pat gyvi, gyvenantys savo gyvenimą, kartais tarsi nepriklausomą nuo to, kas juos kuria. Apie kurorto plėtrą, geografinės padėties teikiamus privalumus ir iššūkius kalbamės su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu.

Kokios naujovės šią vasarą laukia kurorto svečių?

Naujoje vietoje, ant Meškos galvos, kiekvieną atvykstantį sveikina Neringos garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“. Prieš perkeliant į naują vietą, žinomas vėtrungių meistras Vaidotas Bliūdžius sukūrė šios, 1972-aisiais pastatytos bei laiko ir gamtos sąlygų paveiktos, skulptūros repliką.

Net kelios naujovės sutinka aktyvaus laisvalaikio mėgėjus. Juodkrantės pajūryje esantį sporto aikštyną, sudarytą iš krepšinio, teniso ir mažojo futbolo aikštelių, papildė naujos kartos treniruoklių kompleksas. Tai vienas didžiausių atviroje erdvėje įrengtų treniruoklių kompleksų visoje Lietuvoje.Jau baigiami naujos krepšinio aikštelės Juodkrantės pamaryje įrengimo darbai. Greta jos įrengta nauja aikštelė ir tinklinio gerbėjams.

Neringa turės dar vieną apšviestą taką prie jūros – jau vyksta baigiamieji Juodkrantės sveikatingumo tako atnaujinimo darbai. Čia bus įrengtos pėstiesiems ir dviratininkams skirtos poilsio zonos su suolais, kviečiančios ilgėliau stabtelėti tikrai išskirtiniame Juodkrantės miške. Jau šią vasarą bus galima naudotis atnaujintu Pervalkos molu, kuris bus pritaikytas romantiškiems pasivaikščiojimams ir pasisėdėjimams  bei laivelių prisišvartavimui.

Ir šiais metais net trys Neringos paplūdimiai: Nidos ir Juodkrantės centriniai bei Preilos – puošis tarptautiniu paplūdimių kokybės ženklu – Mėlynąja vėliava. Atnaujiname viešųjų tualetų tinklą: pasitinkant vasarą įrengti trys nauji stacionarūs tualetai.

Šlovės take atidengsime naujus atminimo delnus.  Svarbiausia žinia – 2024-ieji Neringoje – Švyturių metai. Šią vasarą įvyks pusšimtis renginių ir iniciatyvų, skirtų susipažinti su Nidos, Juodkrantės ir Pervalkos švyturiais.

Kas pradedant vasaros sezoną Jums kelia daugiausia rūpesčių?

Tiek džiaugsmą, tiek rūpestį kelia  vykdomi dviračių tako Smiltynė–Nida atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos bei Preilos ir Pervalkos jungčių su pajūriu rekonstravimo darbai. Taip pat gegužę prasidėjęs krašto kelio Smiltynė–Nida beveik dešimties kilometrų remontas. Turiu pastebėtai, kad visi šie darbai organizuojami tikrai operatyviai. Esame dėkingi tiek Susiekimo ministerijai, tiek Akcinei Bendrovei „Via Lietuva“ bei rangos darų bendrovei YIT Lietuva, o   kurorto gyventojų ir svečių prašome šiek tiek kantrybės – jau rudenį turėsime kur kas geresnes susisiekimo galimybes Neringoje.

Dar vienas iššūkis, su kuriuo, turbūt susiduria dauguma šalies kurortų ir ne tik – žmogiškųjų išteklių stoka tiek viešajame sektoriuje, tiek privačiame.  

Kas, Jūsų manymu, neigiamai atsiliepia kurorto plėtrai?

Esame išskirtiniai tuo, kad Neringos savivaldybės ribos visiškai sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko ribomis – esame viena labiausiai saugomų teritorijų Lietuvoje ir didžiausios problemos yra susijusios su teritorijų planavimo procedūromis, kurios dažnai tampa kliūtimi tinkamai vystant kurortinę infrastruktūrą.

Teritorijų planavimo dokumentų rengimas Neringoje kartais trunka dešimtmečiais ir tai stabdo kurorto plėtrą. Pavyzdžiui, sprendimų, kaip turėtų būti tvarkoma Juodkrantės Gintaro įlanka pradėta ieškoti dar 1998-aisiais ir tik praėjusiais metais pagaliau pavyko su visomis institucijomis suderinti bei patvirtinti šios teritorijos detalųjį planą. Nidos centre esančių buvusio žuvininkystės ūkio pastatų projektavimo darbai prasidėjo 2010-aisiais metais – kol vyko teritorijų planavimo procedūros per šį laikotarpį keitėsi projekto partneriai, buvo prarasti investuotojai. Džiaugiuosi, kad pagaliau projektui buvo įžiebta žalia šviesa ir rudenį jau prasidės daugiafunkcio viešbučio komplekso „Marina Nida“ statybos darbai.

Dėl teritorijų planavimo sudėtingumo didžiausiu iššūkiu tampa net autobusų stotelės Juodkrantėje įrengimas.

Šiandien esame dėkingi Seimui, kad buvo priimti Miškų įstatymo pakeitimai, suteikiantys galimybę valstybiniuose miškuose tvarkyti takus. Neringoje iki šiol to daryti paprasčiausiai negalėjome.

Kuršių neriją būtina saugoti. Turime vadovautis tvaraus vystymo gairėmis, bet tuo pačiu turime nepamiršti, kad kurortinės paslaugos ir architektūra Kuršių nerijoje yra neatsiejama jos istorinio kultūros paveldo dalis ir išskirtinės visuotinės vertės interesams neprieštarauja.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Justė Brigė

Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, 2024 Nr. 6