Nekursi sau atvaizdo: žydų tautos vizualumas ir YIVO šimtmetis Vilniaus paveikslų galerijoje

Šiandien žinomas kaip „Netark Dievo vardo be reikalo“, antrasis Dievo įsakymas tūkstančiams metų nulėmė sudėtingą žydų tautos ir vizualiojo meno santykį. 2025 m. kovo 5 d. 17.30 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) atidaroma paroda „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“. Joje bandoma atskleisti, kaip keitėsi žydų tautos santykis su atvaizdais ir vizualumu XVIII a.– XX a. I p. 

Dr. Aistės Bimbirytės, Gabijos Kasparavičiutės-Kaminskienės ir dr. Jurgitos Verbickienės kuruojama paroda taip pat pažymi YIVO – Žydų mokslinių tyrimų instituto – įkūrimo Vilniuje šimtmetį. Parodą papildys renginių programa: viešos paskaitos, ekskursijos su kuratorėmis, kūrybinės dirbtuvės skirtingo amžiaus grupėms ir filmo peržiūra.

Atvaizdas kaip stabas?

Paroda „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“ simboliškai paremta antruoju Dievo įsakymu ir skirtingomis jo interpretacijomis žydų tradicijoje – judaizme ir krikščioniškoje Vakarų civilizacijoje. Ilgainiui susiformavo klaidinga nuostata, kad žydų dailė tiesiog neegzistuoja, tokiam įsitikinimui plisti padėjo ir įsitvirtinęs požiūris, jog judėjai yra „knygos tauta“, pirmenybę teikianti skaitymui, diskusijai ar muzikai, o ne vizualumui. 

„Nevizualumo“ stereotipą reikšmingai pakeitė XX a. pr. archeologiniai kasinėjimai Dūra Europo mieste (Sirija), kurių metu buvo atkasta viena seniausių pasaulyje sinagogų su sienas puošiančiomis figūrinėmis freskomis. Vėlyviausias sinagogos statybų etapas datuojamas II amžiumi. Tiesa ta, kad senuosiuose hebrajų rankraščiuose taip pat nevengta vaizduoti žmonių figūrų, o sinagogų interjerai, ritualiniai objektai, indai ir knygos būdavo dekoruojami animalistiniais ir augaliniais ornamentais. Poindustrinės revoliucijos, modernėjančio pasaulio iššūkių kontekste keitėsi žydų dailės suvokimas, suklestėjo skulptūra, tapyba, grafika, fotografija. Viena iš parodos kuratorių G. Kasparavičiutė-Kaminskienė teigia, kad „nors patys žydai įvairiais istorijos tarpsniais antrąjį Dievo įsakymą traktavo skirtingai, tačiau jo ašimi nuolat išliko siekis vaizdo nepaversti garbinimo objektu, stabu“.

Parodoje „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“ eksponuojami XVIII a.– XX a. I p. žydų religinės, pasaulietinės, monumentaliosios ir taikomosios dailės kūriniai iš Lietuvos atminties institucijų, YIVO instituto archyvo kolekcijų. Kuratorės ekspoziciją išskaidė į penkias dalis: „Priesakų“ dalyje pristatomas antrasis dekalogo įsakymas ir iš čia kylanti vizualumo problematika; „Kasdienybės ritualuose“ kalbama apie vizualumo apraiškas kasdienio gyvenimo objektuose; „Žvilgsnių trajektorijų“ dalyje tyrinėjama, kaip žydai vaizdavo save, kitas tautas ir kaip juos matė kitų konfesijų dailininkai; naujas menines kryptis išskleidžiančios „Slinktys“ ir paskutinė dalis „Pokyčiai“ skirta žydų tautos paveldui, istorinei atminčiai, itin daug dėmesio skiriama YIVO instituto istorijai ir misijai.  

 Nuo Vilniaus iki Niujorko – sudėtinga YIVO instituto istorija

 Lygiai prieš šimtą metų Vilniuje duris atvėrė YIVO (Yidisher visnshaftlekher institut) – Žydų mokslinių tyrimų institutas. Tai buvo ne tik lokalus reiškinys – institutas susiejo Vilnių su jidiš kalbą ir kultūrą vertinančiais žydais visame pasaulyje. Jo garbės prezidiumo nariais buvo tokie garsūs mokslininkai kaip Albertas Ensteinas, Sigmundas Freudas ir Edwardas Sapiras.

Per Antrąjį pasaulinį karą YIVO institutas buvo priverstas išsikelti iš Vilniaus ir atsidūrė JAV, nuo 1940 m. iki šių dienų jis veikia Niujorke. Nors netrūko sąmyšio, negandų, instituto nariai sugebėjo išsaugoti milžinišką archyvą – tūkstančius dokumentų, nuotraukų, rankraščių ir kitų artefaktų, atlikusių neįkainojamą vaidmenį puoselėjant žydų atmintį ir kovojant už tautos istoriją, kurią buvo kėsinamasi sunaikinti. 

Vilniuje, A. Vivulskio g. 18, YIVO istoriją žymi memorialinė lenta, nurodanti, kad čia gyveno ir dirbo Maxas Weinreichas, vienas žymiausių XX a. jidiš lingvistų, YIVO instituto įkūrėjų, organizatorių, ilgametis jo vadovas. Paroda padės į Vilnių laikinai sugrįžti istoriškai, kultūriškai vertingiems kūriniams ir archyvinei medžiagai, kurią paskolino institutas Niujorke. 

Įtraukiosios veiklos ir svečių paskaitos

Parodą lydi plati, skirtingoms amžiaus grupėms pritaikyta renginių programa, padėsianti geriau pažinti žydų kultūrą ir istoriją. Kovo 12 d. 17.30 val. lankytojai kviečiami į parodos kuratorės dr. J. Verbickienės paskaitą apie žydų aprangą ir vizualinę (at)skirtį. Balandį dr. Lara Lempertienė dalysis įžvalgomis apie žydų kultūros modernėjimą mene, o gegužę dr. Rūta Ostrovskaja ir dr. Dainius Junevičius gilinsis į sinagogų dekoro ir žydų fotografijos tradicijas. Rudenį numatytas susitikimas su Eugenijumi Bunka ir dr. Giedrės Mickūnaitės pranešimas apie žydų paveldą Vilniuje. 

Balandžio 16 d. ir rugsėjo 10 d. Prancūzų institute (Didžioji g. 1, Vilnius) vyks nemokamos dokumentinio filmo „Vilniaus Didžiosios sinagogos paslaptys“ (rež. Loïc Salfati, 2023) peržiūros. Renginių programą papildys nemokamos ekskursijos su parodos kuratorėmis ir muziejaus gidėmis, suteikiančios galimybę geriau pažinti atvaizdų reikšmes, išgirsti, koks buvo eksponatų kelias iš Niujorko, taip pat trilerio vertą YIVO instituto istoriją. Šeimos, mokyklų grupės ir suaugusieji galės dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose apie žydų šventes, skaitymo tradicijas ir YIVO vietą pasaulio žemėlapyje.

Paroda „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“ yra puiki proga susipažinti su žydų kultūros ir meno istorija, prisiminti svarbų YIVO instituto indėlį į Rytų Europos žydų kultūros išsaugojimą.

Kovo 5 d., trečiadienį, 17.30 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) atidaroma paroda veiks iki rugsėjo 14 d.

Organizatoriai: LNDM Vilniaus paveikslų galerija, YIVO institutas 

Kuratorės: Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Jurgita Verbickienė

Dizainerė Miglė Datkūnaitė 

Architektė Austė Kuliešiūtė-Šemetė 

Projektą finansuoja LR Kultūros ministerija

Partneriai: Marco Chagallo asociacija, BTA draudimas, Žemaičių muziejus „Alka“, Panevėžio vyskupija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Pakruojo krašto muziejus, Pakruojo rajono savivaldybė, „KR Art Services“, Trakų istorijos muziejus, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Žiežmarių kultūros centras, Lietuvos muitinė, Prancūzų institutas Lietuvoje, „AD Rem Transport“, Bažnytinio paveldo muziejus, Eugenijus Bunka, dr. Jaunius Gumbis, Loic Salfati, Eglė Ridikaitė, Daumantas Todesas

Informaciniai partneriai: LRT, „JCDecaux Lietuva“

Goda Aksamitauskaitė

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – vienas didžiausių nacionalinių meno muziejų Lietuvoje, kaupiantis, saugantis, tiriantis, konservuojantis, restauruojantis ir populiarinantis nacionalinės svarbos dailės, meno ir kultūros istorijos vertybes. LNDM kolekcija eksponuojama devyniuose padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.