Naujoje švieslentėje – duomenys apie pramonės ir produktų vartojimo sektoriaus įtaką aplinkos oro taršai

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys  apie pramonės ir produktų vartojimo sektoriaus įtaką aplinkos oro taršai.

Chemijos produktų (polimerų, plastikų, adhezinių medžiagų), maisto bei alkoholio gamyba, tirpiklių, dažų, lakų ir kitų cheminių medžiagų naudojimas pramonėje, paslaugų tiekime ir namų ūkiuose, naftos produktų gamyba, sandėliavimas bei paskirstymas į aplinkos orą išmeta teršalus, kurie daro poveikį žmonių sveikatai ir ekosistemoms.

Nuosekli pramonės ir produktų vartojimo sektoriaus išmetimų stebėsena ir duomenys padeda vertinti taršos mažinimo priemonių veiksmingumą, kryptingai planuoti aplinkosaugos politiką, konkrečias taršos mažinimo priemones ir užtikrinti, kad ekonominė veikla Lietuvoje vyktų kartu su gerėjančia aplinkos oro kokybe ir mažesne rizika gyventojų sveikatai.

Švieslentėje apdoroti ir skelbiami duomenys iš Aplinkos apsaugos agentūros parengtos 1990–2023 m. nacionalinės oro teršalų apskaitos ir oro teršalų išmetimų į aplinkos orą 2005–2023 m. Lietuvos ūkyje apžvalgos.

Pramonės ir produktų vartojimo sektoriaus išmetimai apskaičiuojami pagal Europos ir tarptautines metodikas, naudojant informaciją bei statistinius duomenis apie gamybos, importo bei eksporto apimtis, sunaudotą kurą, tirpiklių ir cheminių produktų vartojimą, technologijų ypatumus. Apskaitomi ir švieslentėje skelbiami duomenys apie tokius teršalus kaip sieros dioksidas (SO₂), azoto oksidai (NOx), nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), amoniakas (NH₃), smulkiosios kietosios dalelės (KD_2.5) ir kt.

Naujausi švieslentėje pateikiami duomenys yra už 2023-uosius. Oficialūs duomenys apie į aplinkos orą šalyje išmestus teršalų kiekius atsilieka dvejus metus dėl duomenų surinkimo ir apdorojimo specifikos, kai apdorojami statistiniai duomenys už praėjusius kalendorinius metus.

2005-ieji metai pasirinkti kaip bazinis laikotarpis Europos Sąjungos ir tarptautiniuose susitarimuose, kuriais Lietuvos Respublikai nustatyti privalomi oro teršalų sumažinimo tikslai. Būtent su 2005 m. lygiu lyginami vėlesni duomenys, kai vertinama, ar šalis įgyvendina oro taršos mažinimo įsipareigojimus dėl pagrindinių teršalų.

NMLOJ – dominuojantis sektoriaus teršalas

Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) yra viena svarbiausių išmetamų teršalų grupių, susijusi su naftos produktų gamyba bei tirpiklių, dažų, lakų, klijų ir kitų organinių produktų naudojimu paslaugų tiekime, pramonėje bei namų ūkiuose. 2023 m. pramonės ir produktų vartojimo sektoriuje išmesti NMLOJ sudarė apie 47 % viso nacionalinio NMLOJ kiekio. Nuo 2011 m. NMLOJ išmetimai pramonės ir produktų vartojimo sektoriuje pasižymi augimo tendencija – 2023 m., palyginti su 2011 m., išmestas NMLOJ kiekis padidėjo apie 81 %, o lyginant su 2022 m. – 2 %. Šiai tendencijai daug įtakos turi tirpiklių vartojimo pramonėje ir namų ūkiuose augimas: dažymo, poligrafijos, sausos tekstilės valymo, įvairių cheminių produktų naudojimu.

2023 m. duomenys rodo, kad šis sektorius skirtingai prisideda prie bendrų šalies išmetimų, priklausomai nuo teršalo. Pramonės ir produktų vartojimo sektorius yra vienas pagrindinių NMLOJ taršos šaltinių nacionaliniu mastu. Kitų teršalų kiekiai bendrame nacionaliniame kiekyje ženkliai mažesni:  smulkiųjų kietųjų dalelių (KD_2.5) išmetimai sudaro apie 5 % nacionalinio kiekio, sieros dioksido (SO₂) išmetimai sudaro 1,1 %, o azoto oksidų (NOx) ir amoniako (NH₃) sudaro vos apie 1,5 % bendro  nacionalinio kiekio.

Taigi šis ūkio sektorius, ypač dėl NMLOJ, yra vienas iš tų, kuriame pritaikytos papildomos taršos mažinimo priemonės gali padėti priartėti prie nacionalinių taršos mažinimo įpareigojimų įgyvendinimo.

2005–2023 m. duomenys rodo, kad NMLOJ išmetimų mažinimas išlieka didžiausiu iššūkiu pramonės ir produktų vartojimo sektoriuje. Vertinant 2023 m. nacionalinių (visų sektorių) oro teršalų sumažinimo tikslų įgyvendinimą NMLOJ sumažinimo tikslas (-32 %) nepasiektas, šį kiekį būtina sumažinti dar apie 3 %.

Prie oro taršos Lietuvoje ypač prisideda technologiniu požiūriu intensyvios pramonės šakos: pramoninis dažymas bei spausdinimas, maisto bei alkoholinių gėrimų gamyba, sausas valymas, dirbtinių pluoštų bei polimerų gamyba. Šie objektai dažnai yra pagrindiniai vietinės oro taršos šaltiniai, jų išmetimams turi būti taikomi griežtesni reikalavimai ir nuolatinė stebėsena. Kad būtų įgyvendinti nacionaliniai oro taršos mažinimo tikslai, būtina toliau modernizuoti technologijas, skatinti mažiau lakių produktų naudojimą pramonėje ir namų ūkiuose.

Nuosekli pramonės ir produktų vartojimo sektoriaus išmetimų stebėsena ir duomenų viešumas leidžia vertinti taršos mažinimo priemonių veiksmingumą, kryptingai planuoti ateities sprendimus ir užtikrinti, kad ekonominė veikla Lietuvoje vyktų kartu su gerėjančia aplinkos oro kokybe ir mažesne rizika gyventojų sveikatai.

Vaidotas Norkus