Nauji pasakojimai XX a. pirmosios pusės Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje 

Jonas Vaitys, „Visuomenėsgrietinėlė“, 1937, drobė., aliejus, 54,4 × 65 cm, Lietuvosnacionalinisdailėsmuziejus

Po daugiau nei penkiolikos metų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinės dailės galerijos lankytojams pristatoma nauja XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės ekspozicija. Atidarymas vyks 2025 m. balandžio 30 d., trečiadienį, 18 val., o renginių programa tęsis ir savaitgalį.  

Nuolatinės ekspozicijos atnaujinimas – reikšmingas žingsnis ne tik nuo 2009-ųjų veikiančios Nacionalinės dailės galerijos istorijoje, bet ir platesnėje LNDM strategijoje, siekiant aktualizuoti kultūrinį paveldą šiuolaikiniam lankytojui. Ekspozicijos kūrėjai peržiūrėjo kanoninį pasakojimą apie Lietuvos dailę ir parengė naują, suteikdami galimybę pažinti XX a. pirmosios pusės mūsų šalies meninį gyvenimą – tikrovę, lūkesčius ir vizijas – platesniame istoriniame kontekste. Atnaujintos ekspozicijos kuratorės – dailės istorikės prof. Giedrė Jankevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė, architektas Mindaugas Reklaitis, grafikos dizainerė Milda Šiulytė.  

„Sąvoka „nuolatinė ekspozicija“ šiandien skamba gerokai paradoksaliai, nes nūdien žmogus yra pripratęs mąstyti labiau trumpalaikiais projektais, nuolat atsinaujinančiomis iniciatyvomis – tarsi nieko nėra „nuolat“, visam laikui, viskas tolydžio mainosi, keičiasi. Matyt, dėl panašių priežasčių ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės ekspozicijos Nacionalinėje dailės galerijoje atsinaujinimas buvo neišvengiamas, o pats procesas užtruko, nes buvo pasinaudota naujausiais šio laikotarpio Lietuvos meno tyrimais, įtraukti autoriai ir autorės, kurie visuomenei lig šiol buvo žinomi kiek mažiau: šalia didžių vardų atsiranda ne tokie žinomi, bet ne mažiau įdomūs kūrėjai ir kūrėjos. Skirtingoms tyrėjų kartoms atstovaujančių dailėtyrininkių duetas – Giedrė Jankevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė – mus kviečia patirti,  atrodytų, neblogai žinomą mūsų valstybės meno istorijos laikotarpį naujai, į daugelį puikiai žinomų reiškinių pažvelgti tarsi iš kito konteksto, netikėtos perspektyvos. Neabejoju, kad tokia provokacija mūsų lankytojams tikrai pasirodys įdomi!“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.    

Meninės vizijos tarp istorinių lūžių  

Pasakojimas pradedamas nuo Vilniuje XX a. pr. kūrusių dailininkų palikimo pristatymo. Čia atsiskleidžia laikmečio tikrovė, meniniai lūkesčiai ir socialiniai kontekstai, kurių veikiama vystėsi dailė prieš ir per Pirmąjį pasaulinį karą. Kitose salėse lankytojai kviečiami pažinti tarpukario laikotarpiu susiformavusią kultūrinę aplinką – kokius dailininkus ir dailę ugdė nepriklausoma valstybė, kokie meniniai eksperimentai vyko tuometinės Europos kontekste ir kokios įtamposrūpėjo dailininkams.    

Ekspoziciją formuoja įvairių kartų menininkų kūriniai – nuo  klasikų iki mažiau plačiajai visuomenei žinomų autorių. PristatomiGerardas Bagdonavičius, Janas Bułhakas,Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Barbora Didžiokienė, Mstislavas Dobužinskis,Adomas Galdikas, Antanas Gudaitis,AdasaGurevič-Grodzka, Antanas Ingelevičius, Vytautas Kairiūkštis, Petras Kalpokas, Marcė Katiliūtė, Viktoras Petravičius, MoišėRavivas-Vorobeičikas, Petras Rimša, FerdynandasRuszczycas, Antanas Samuolis,Domicelė Tarabildienė, Stasys Ušinskas, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.  

Rodomi ne tik tapybos, skulptūros ar grafikos kūriniai, bet ir fotografija, animacija, taikomoji bei knygų grafika. Atskiras ilgametės ekspozicijos segmentas – kas pusę metų keičiama paroda, kuri leis aktualizuoti naujas temas ir tyrimus, pristatyti kūrinius iš kitų muziejų, kolekcijų, archyvų. Pirmasis teminis segmentas kvies susipažinti su dailinink(i)ų žvilgsniu į laisvalaikio formas ir pramogas tarpukario Lietuvoje. „Atnaujindamos šią ekspoziciją siekėme ne tik parodyti žinomus Lietuvos meno istorijos momentus, bet ir įtraukti balsus, kurie iki šiol skambėjo tyliau. Tai kvietimas iš naujo pažvelgti į Lietuvos dailės istoriją ne kaip į baigtinį naratyvą, o kaip į atvirą, gyvą ir nuolat plečiamą pasakojimą“, – sakoprof. Giedrė Jankevičiūtė.  

Atidarymo programa ir susitikimai su kuratorėmis  

Atidarymo vakarą balandžio 30 d. ekspozicijos salėse skambės gyvai atliekama garsinė ištrauka iš teatro „Tolyn gilyn“ spektaklio „Caféexistans“ (rež. Paulius Markevičius, kompoz. Jonas Narbutas). Spektaklis šiais metais apdovanotas Auksinio scenos kryžiumi, o Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ buvo įvertintas už išskirtinumą. Garsinę ištrauką atidarymo metu atliks spektaklio aktoriai: Aistė Lasytė, Viktorija Žukauskaitė, Vygandas Vadeiša ir Karolis Norvilas / Šarūnas Datenis.  

Tie, kurie nori giliaupažintinaujusteminiuspjūvius, kūriniųatrankosužkulisius, savaitgalįkviečiamidalyvautiekskursijosesukuratorėmis: gegužės 2 d. 17.30 val. – sudailėsistorike prof. GiedreJankevičiūte, o gegužės 3 d. 14 val. – sukuratore Gabriele Radzevičiūte. Dalyvavimasekskursijosenemokamas, įsigijuslankytojobilietą; būtinaišankstinėregistracija:https://forms.office.com/e/D8BLkWSFHU.   

Atvirumas skirtingiems lankytojų poreikiams  

Didelis dėmesys ekspozicijoje skiriamas lankytojų patirčiai ir prieinamumui. Bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tęsiamas projektas „BlindDate“ (liet. „Aklasis pasimatymas“), siekiant sukurti tinkamas sąlygas regėjimo negalią turintiems žmonėms susipažinti su nacionaliniu dailės paveldu.  

Mažiesiems galerijos lankytojams įrengtas specialus kampelis, kur vaikai ir šeimos galės susipažinti su tarpukario vaikų literatūra, iliustracijomis bei patys kurti personažus, įkvėpti to meto estetikos. Erdvė sukurta bendradarbiaujant su vaikų įtraukumo dizainere Ieva Šimkonyte. „Vaikų erdvė sukurta kaip tiltas tarp istorinio paveldo ir šiuolaikinio vaiko smalsumo. Norėjome, kad net patys mažiausi lankytojai turėtų galimybę pamatyti ir patirti – per vaizduotę, žaidimą ir kūrybą. Tai ne mažiau svarbus būdas atrasti ryšį su menu nuo pat vaikystės“, – apie idėją pasakoja kuratorė Gabrielė Radzevičiūtė.  

Atnaujintos ekspozicijos branduolį sudaro LNDM saugomi kūriniai, ją papildo vertingi darbai ir dokumentinė medžiaga iš įvairių Lietuvos muziejų, atminties institucijų bei privačių kolekcijų. „Nuolatinės ekspozicijos muziejuose – ne tik reprezentacinis kolekcijos pristatymas. Tai ilgalaikis įsipareigojimas ne tik saugoti paskirus kūrinius, bet ir nuolat mąstyti apie tapatybę, paveldą ir kolektyvinę atmintį“, – pabrėžia Nacionalinės dailės galerijos direktorė dr. Lolita Jablonskienė.   

Parodos atidarymas vyks balandžio 30 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius). Kviečiame visus – tiek nuolatinius galerijos lankytojus, tiek tuos, kurie dar tik pradeda pažintį su Lietuvos daile – į susitikimą su meno istorija, kuri kalba šiandien.  

Kuratorės: Giedrė Jankevičiūtė, Gabrielė Radzevičiūtė  

Architektas Mindaugas Reklaitis  

Dizainerė Milda Šiulytė  

Koordinatorė Eglė Juocevičiūtė  
Vaikų įtraukumo dizainerė Ieva Šimkonytė  

„BlindDate“ („Aklasis pasimatymas“) kuratoriai: Matas Drukteinis, Agnė Matulevičiūtė, Eglė Nedzinskaitė  

Prodiusuojanti dizainerė Ugnė Balčiūnaitė  
Redaktorės: Audra Kairienė, Rūta Tumėnaitė  

Vertėja Aušra Simanavičiūtė  
 
 Projektą organizuoja LNDM Nacionalinė dailės galerija  

Instituciniai partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, Antano Gudaičio kūrybos fondas ir privatūs asmenys   

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros ministerija  

Rėmėjas „ExterusFundermax“  

Informacinis partneris „JCDecaux Lietuva“  

Rytė Šerėnaitė