Naujas konferencijų centras Lietuvai garantuotų papildomas pajamas ir žinias

Sumažėjus nerimui dėl kelerius metus renginių industriją kausčiusio Covid-19 viruso, praėjusiais metais prasidėjo grįžimas prie „gyvų“ renginių. Lietuvos konferencijų ir renginių asociacija (LKRA) skelbia, kad dalykinių renginių (mokslo, verslo ir kitų konferencijų organizavimo) rinka auga ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Tai – viena iš sričių, galinti pritraukti užsienio investicijas, todėl, pasak LKRA pirmininkės Jolantos Beniulienės, siekiant būti konkurencingiems šioje rinkoje Lietuvai būtinas naujas, modernus, daugiafunkcis konferencijų centras.

Į dalykinius renginius žiūrima kaip į investicijas, kurios gali turėti didelę įtaką verslui ir šalies BVP. „Allied Market Research“ duomenimis, pasaulinės dalykinių renginių industrijos dydis 2019 m. buvo įvertintas virš 1 135 mlrd. JAV dolerių, o jau po penkerių metų gali siekti 1 553 mlrd. JAV dolerių. 2022 metais Lietuvos dalykinių renginių industrija taip pat augo. Teigiama, kad bendras dalykinio turizmo indėlis į Lietuvos BVP 2022 m. viršys 150 mln. Eur, o 2023 m., anot LKRA, industrija gali augti iki 20 proc.

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos pirmininkė Jolanta Beniulienė teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nėra didelių pasaulinių konferencijų yra ta, kad nėra pakankamos tam tinkamų didelių erdvių pasiūlos.

„Tarptautinėms konferencijoms būtinos didelės daugiafunkcės erdvės: plenarinė salė ir papildomos erdvės,  kurias pagal poreikį galima būtų  išskaidyti ar sujungti, kur galėtų vykti ne tik pagrindinė sesija visiems dalyviams, bet ir paralelinės sesijos, darbas grupėmis, būtų vietos parodinės dalies organizavimui bei visų dalyvių maitinimui. Pagal tarptautinių renginių standartus, konferencijų centras turėtų būti centrinėje miesto dalyje, kad renginių dalyviai galėtų per 15 minučių pėsčiomis pasiekti viešbučius, muziejus, prekybos centrus“, – teigia J. Beniulienė.

Vienintelio šalyje Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ l. e. p. direktoriaus Justino Bortkevičiaus teigimu, didelių parodų ir tarptautinių renginių poreikis yra tikrai didelis, o „Litexpo“ ne visada gali priimti visus besikreipiančius dėl nuomos. „Litexpo“ organizuojamos parodos konkuruoja su trečiųjų šalių organizuojamais renginiais dėl datų, kurias  reikia rezervuoti net keletą metų į priekį. „Litexpo“ kasmet teikia dešimtis oficialių pasiūlymų tarptautinių renginių organizatoriams ir varžosi dėl teisės juos organizuoti savo patalpose, bet nepretenduoja į tokius renginius, kurių organizavimo sąlygose iš karto numatytas reikalavimas būti įsikūrus centrinėje miesto dalyje ir šalia didesnių viešbučių. Atsiradus konferencijų centrui Vilnius taptų konkurencingesnis ir tikrai sulauktų daugiau tarptautinių renginių organizatorių dėmesio.

„Papildoma konferencijų organizavimo infrastruktūra yra gyvybiškai reikalinga. Daugelį metų visi vylėsi, kad tokia erdvė atsiras buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje. Buvo pateikti projektiniai pasiūlymai, tačiau projektas įstrigo ir nėra vystomas. Tikėdamiesi konferencijų centro toje vietoje investavo verslai, atsirado nauji viešbučiai. Kai kurie iš jų susitelkė tik į kambarių skaičių, bet ne į konferencijų erdves, nes tikėjosi, kad šalia bus didelis konferencijų centras. Verslas buvo suklaidintas, viešbučiai, įsikūrę aplink Sporto rūmus, veikia be didesnių konferencijų salių. Gal dar galima grįžti prie šios idėjos? Jei ne – manau, kad Vilniuje tikrai galima surasti ir kitą tinkamą vietą“, – pasakoja LKRA pirmininkė.

J. Beniulienės teigimu, atsiradus didesnei erdvių pasiūlai formuotųsi dar didesnė paklausa iš užsienio renginių planuotojų pusės, kurie į šalį pritraukia kelis kartus daugiau pajamų nei laisvalaikio turistai.

„Lietuva turi labai stiprų mokslo potencialą. Turime daug mokslininkų, medikų, kurie yra tarptautinių asociacijų ir jų valdybų nariai,  galintys daryti įtaką sprendimų priėmimui tarptautiniu lygmeniu. Tai – mūsų potencialūs ambasadoriai, kurie gali pakviesti daugybę specialistų iš viso pasaulio. Bet  jie to nedaro ir visi vienu balsu tvirtina, kad tiesiog nepakanka infrastruktūros. Mes, kaip šalis, prarandame ne tik žinomumą, bet ir žinių ekonomikos vystymosi galimybę, nekalbant apie negautas pajamas. Juk konferencijų turizmo dalyvis atneša į šalį 3,5 karto daugiau pinigų nei paprastas turistas. Bet, kaip sakiau, labai svarbu ir žinių ekonomikos vystymas. Kiekviena mokslo konferencija suburia tam tikros srities pasaulinio lygio profesionalus, kurie atvyksta dalytis savo žiniomis. Jei tokia konferencija vyksta užsienyje į ją dažniausiai nuvyksta ir žinias gauna tik keletas specialistų iš Lietuvos, bet jei konferencija vyktų mūsų šalyje, joje galėtų dalyvauti visas tos srities mokslininkų klasteris, studentai, todėl liekamoji nauda miestui ir valstybei būtų daug didesnė nei pinigai“, – teigiamą dalykinių renginių plėtros naudą vardijo Jolanta Beniulienė.

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacija (LKRA) yra ne pelno siekianti organizacija, burianti šalies renginių bei dalykinio turizmo srityje veikiančias ar su šiomis sritimis susijusias komercines įmones (renginių ir parodų vadybos kompanijas, profesionalius konferencijų organizatorius, turizmo organizatorius, konferencijų ir renginių centrus/renginių vietas, viešbučius, aptarnavimo kompanijas), viešąsias organizacijas (konferencijų biurus, mokymo įstaigas) ir fizinius asmenis į vieną bendruomenę.

Aušra Pociūtė