Muziejininkai užsienyje semiasi patirties, orientuotos į pokyčius

Rasma ir Romualdas yra du iš pusšimčio Lietuvos muziejininkų, kurie per pastaruosius dvejus metus stažavosi užsienyje ir kaupė profesinę patirtį. Rasma – Nyderlanduose, Romualdas – Švedijoje. Jų istorijos byloja, kad Lietuvos muziejininkystės sektorius išgyvena pokyčius. „Grįžę iš mokymų dalyviai yra įkvėpti ir įgalinti generuoti naujas idėjas, kurias įgyvendina neapsiribodami tik savo muziejumi“, – sako muziejinių kompetencijų ugdymo programos „Marta“ vadovė Asta Ivanauskienė.

Iš lėktuvo – tiesiai į muziejų

Lietuvos etnografijos muziejaus Rinkodaros skyriaus vedėja Rasma Noreikytė šių metų gegužę kartu su „Martos“ programos suburta muziejininkų komanda stažavosi Nyderlanduose, kur gilino žinias, kaip gerinti muziejų paslaugų prieinamumą specialiųjų poreikių lankytojams. „Į stažuotę vykome iš anksto pasiruošę – žinojome, kuriuos muziejus lankysime, koks yra programos tikslas, į ką turime atkreipti dėmesį. Mes buvome komanda, iš lėktuvo bėgusi tiesiai į muziejų. Išvyka intensyvi. Jaučiau atsakomybę, nes žinojau, kad grįžusi į Lietuvą turėsiu pasidalinti sukaupta patirtimi“, – stažuotę prisiminė R. Noreikytė.

Per keturias dienas muziejininkė su kitais programos dalyviais Nyderlanduose aplankė Van Gogho, Minčių (Museum van de Geest), Pasipriešinimo (Verzetsmuseum), etnografinį Pasaulio kultūrų (Wereldmuseum) bei meno ir istorijos muziejus Depot Boijmans Van Beuningen ir Rijksmuseum. Ji sako, kad patirtis – praturtinanti. Užsienio kolegos atvirai dalinosi darbo subtilybėmis, kylančiais iššūkiais.

„Visi šeši Nyderlanduose aplankyti muziejai skirtingi, tačiau vienodai kokybiški lankytojams teikiamų paslaugų atžvilgiu. Pajutau, kad ten muziejininkų bendruomenė stipri, jos augimas grįstas bendru profesiniu augimu, kolegiškumu, nekonkuruojant, kaip, pavyzdžiui, etnografijos muziejui būti geresniam už dailės. Puikūs rezultatai pasiekiami suvokiant, kad skirtumuose ir slypi kiekvieno stiprybė“, – įspūdžiais dalijosi R. Noreikytė.

Vienas iš „Martos“ programos tikslų – sukurti lektorių tinklą, todėl pagal stažuočių programą į užsienį išvykę muziejininkai grįžę tampa mokytojais ir su vietos kolegomis dalinasi išvykoje sukaupta patirtimi. „Seminare Vilniuje daugiau nei pusei šimto kolegų pasakojome, kaip būtų galima pagerinti muziejų paslaugų kokybę, ją labiau pritaikant specialiųjų poreikių žmonėms. Lietuvoje šiame kelyje dar tik žengiame pirmuosius žingsnius. Vieni muziejai pažengę labiau, kiti mažiau. Van Gogho muziejuje stebino edukacijos, kurių medžiaga mokytojams laisvai prieinama muziejaus tinklalapyje, vadinasi, mokytojai gali patys vesti užsiėmimus muziejuje ir be muziejaus edukatoriaus. Lietuvoje vis dar įsišaknijęs įsitikinimas, kad čia mano edukacija, aš ją paruošiau ir su niekuo ja nesidalinsiu“, – sako muziejininkė.

R. Noreikytė teigia, kad „Martos“ programos stažuotė Nyderlanduose profesiniu požiūriu buvo turininga, o kaip vieną reikšmingiausių dalykų ji įvardina užmegztus ryšius su joje dalyvavusiais Lietuvos muziejininkais. „Tarp stažuotės dalyvių užsimezgė glaudus ryšys. Nejaučiau jokios konkurencijos, lyginimosi, kiek kieno žinios yra vertos. Ten buvome komanda, draugeliai. Penkerius metus dirbu Lietuvos etnografijos muziejuje, su kitų muziejų kolegomis pasimatome ir pasikalbame parodų atidarymuose, bet ryšiui užsimegzti to nepakanka. Kelionėje mus visus suartino bendri profesiniai interesai, patirtys, todėl dabar, jeigu kyla kokių nors klausimų, vieni kitiems parašome, drauge pasitariame“, – tikina muziejininkė ir priduria, kad tokiu būdu kuriamas šioje kultūros srityje dirbančiųjų bendruomeniškumas.

Plečiant akiratį kyla naujų veiklų poreikis

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius prieš metus stažavosi Švedijoje, Stokholme. Čia jis gilino žinias apie muziejų saugyklas ir rinkinių kuravimą. Ši tema tiesiogiai atliepia jo pareigas Lietuvos jūrų muziejuje. Stažuojantis aplankyti Nacionalinis muziejus, Nacionalinis jūrų muziejus, „Vasa“ muziejus, Moderniojo meno ir Scenos menų muziejai. „Martos“ programos dalyviai į stažuotes siunčiami tikslingai – jie atrenkami pagal domėjimosi sritis. Džiaugiuosi, kad galėjau susipažinti, kokiomis sąlygomis prestižiniai Švedijos muziejai saugo savo vertybes, kokiais rinkinių vadybos standartais vadovaujasi kaupdami muziejų kolekcijas. Įdomu, kad Švedijoje muziejai savarankiškesni, o Lietuvoje labiau pavaldūs Kultūros ministerijai. Kalbant apie iššūkius šioje srityje – ir čia, ir ten jie labai panašūs,“ – pasakojo R. Adomavičius.

Muziejininkas prisimena, kad „Martos“ programos stažuotėje pajuto poreikį inicijuoti naujas veiklas muziejuje, taip kilo mintis kurti muziejaus tinklalaidę: „Išvyka į Švediją padėjo suprasti, kad Lietuvos muziejų bendruomenė turi ieškoti šiuolaikinių komunikacijos su lankytojais formų. Viena tokių – tinklalaidės. Pradžioje svarsčiau, ar turėsime apie ką kalbėti, bet kaip patirtis parodė – turinio temoms nepritrūksta. Lietuvos jūrų muziejus labai įvairus, tai atsispindi ir tinklalaidės pokalbiuose – diskutuojame temomis nuo jūreivystės istorijos iki ruonių reabilitacijos. Kas mėnesį paruošiame po vieną tinklalaidės „Su jūra mes didesni“ įrašą.“

R. Adomavičiaus įsitikinimu, stažuotės labiau nei standartiniai seminarai muziejininkams suteikia galimybę pažinti naujas erdves, mąstyti plačiau: „Kuo daugiau kolegų išvažiuos, pamatys, tuo lengviau muziejininkų bendruomenė susikalbės tarpusavyje. Akiračio plėtimas, vakarietiška pasaulėjauta yra „Martos“ programos esmė, ir tai svarbu ne tik muziejams, bet ir visai Lietuvai, vystant šalies kultūrinę strategiją.“

Programa, orientuota į pokyčius

Centralizuotą muziejinių kompetencijų ugdymo programą „Marta“ įgyvendina Lietuvos nacionalinis muziejus. Programos vadovė Asta Ivanauskienė sako, kad per dvejus metus įvairiose programos veiklose dalyvavo 1000 muziejininkų, o į stažuotes vyko 50 asmenų: „Išvykos į užsienio muziejus, kuriose dalyvavo Rasma ir Romualdas, yra viena iš „Martos“ programos krypčių, grindžiama kolegialaus mokymosi modeliu. Lietuvos muziejininkai šiemet Lenkijoje ugdė kompetencijas muziejų edukacijos, Nyderlanduose – paslaugų prieinamumo, Prancūzijoje – rinkinių vadybos, JAV – parodų rengimo srityse. Bet tai ne viskas, kitos programos kryptys skirtos mokymams: vieni vyksta gyvai, juos veda mūsų ir užsienio šalių specialistai, o kiti – nuotoliniai, veikiantys skaitmeninės bibliotekos principu, kai bet kuriuo metu muziejininkai gali peržiūrėti įvairių mokymų vaizdo įrašus.“

Pasak A. Ivanauskienės, per dvejus programos gyvavimo metus pasiektas vienas svarbiausių tikslų – paruošti lektoriai, kurie šalies muziejininkams skaito pranešimus ir dalinasi patirtimi, įgyta stažuotėse užsienyje, užmegztas partnerystės tinklas su įvairiomis atminties institucijomis Europoje ir už jos ribų, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Luvro muziejumi Paryžiuje, jau dabar atverianti kelią kompetencijų ugdymui šiame prestižiniame muziejuje. Ryškėja ir naujos kryptys, kur ateityje Lietuvos muziejininkai vyks gilinti profesinių žinių – tai Skandinavija, Vidurio Europa, Šiaurės Italija.

„Programa „Marta“ finansuojama iš Kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės, ji ir orientuota į pažangą, pokyčius. Jau dabar pastebime, kad muziejai iš tradicinės institucijos virsta besimokančia organizacija. Programos kontekste atsirado socialinės platformos tinklas „Dirbu muziejuje“, kur muziejininkai dalinasi aktualia jiems informacija, organizavome edukatorių stovyklą, prie kurios prisijungia daugelis muziejų.Taip pat matyti, kadgrįžę iš mokymų užsienyje programos dalyviai yra įkvėpti ir įgalinti generuoti naujas idėjas, kurias įgyvendina neapsiribodami tik savo muziejumi“, – teigė A. Ivanauskienė.

Programa „Marta“ skirta nacionalinių ir valstybinių muziejų darbuotojams, tačiau, A. Ivanauskienės teigimu, pasiekti rezultatai rodo poreikį ją plėsti: „Dabar ji apima 17 institucijų, o Lietuvoje juk yra ir savivaldybių muziejų. Su Kultūros ministerija kalbamės dėl šių muziejų įtraukimo į programą. Jei tam būtų skirtas finansavimas, savivaldybių muziejai prie programos galėtų prisijunti 2026 metais.“

Živilė Stadalytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus komunikacijos specialistė