Moteris išduoda ne lovoje, o širdyje: Ernesta Skulskytė atvirai apie skyrybas, neištikimybę ir antrą šansą meilei

Pastaraisiais metais Lietuvoje išsiskiria maždaug kas trečia–ketvirta pora. Vieni sutuoktiniai pasuka skirtingais keliais net po kelių mėnesių santuokos, kiti šeimos židinį kūrenę du ar tris dešimtmečius. Kas atsitinka, kad poros nusprendžia atsieti savo gyvenimus? Ar santuoką galima išgelbėti? Sertifikuota koučerė, santykių ekspertė ir lektorė Ernesta Skulskytė po dešimties santuokos metų nusprendė išsiskirti su sutuoktiniu ir kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. „Mano santuoka prilygo amerikietiškiems kalniukams, joje visko buvo: ir džiaugsmingų akimirkų, ir nuopuolių. Po skyrybų mano gyvenime atėjo lūžis – pradėjau ieškoti atsakymų, kodėl taip nutiko. Teko prisiimti atsakomybę už save ir suvokti, ką pati dariau ne taip, kokius elgesio modelius atkartojau“, – sako tarptautinio erotikos festivalio „Eros 2025“ pranešėja E. Skulskytė.

Prieš šešerius metus Ernesta išsiskyrė, liko su dviem vaikais ir neslepia, jog teko ieškoti pagalbos sau. Moteris pradėjo intensyviai mokytis, gilintis į psichologiją, koučingą, santykių dinamiką. „Mokslų pagalba suvokiau, kaip buvau apleidusi save, tad teko save susirinkti iš naujo. Natūraliai gavosi, jog apie santykius pradėjau kalbėti socialiniuose tinkluose ir į mane pačios pradėjo kreiptis poros, susiduriančios su įvairiausiomis santykių problemomis“, – teigia santykių mentorė.

Šiandien E. Skulskytė yra žinoma santykių ekspertė, sertifikuota koučerė, lektorė, aktyviai patarimus dalijanti socialiniuose tinkluose, vedanti seminarus ir atvirai kalbanti apie tvirtus santykius ir ko santuokoje nedaryti.

Pati išbuvote santuokoje net dešimt metų, kokias esmines pamokas išsinešėte iš šių santykių?

Iš savo patirties išsinešiau kelias labai svarbias pamokas. Pirmiausia, kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo gyvenimą ir tai, kokį elgesį su savimi toleruoja. Jei pats nenusibrėži ribų, kitas jas neišvengiamai peržengs.

Antra, mes nemokame kalbėtis, išklausyti kito ir komunikuoti savo jausmų. Mokykloje to mūsų niekas nemoko. Į santykius atsinešame tik tai, kokius juos matėme savo artimoje aplinkoje vaikystėje, ir primityviai bandome juos kurti. Dažniausiai tai būna tėvų ar senelių santykių pavyzdžiai. Supratau, jog santykiams reikia įvairių įgūdžių: susitarimų, ribų ir gebėjimo kalbėti apie poreikius.

Trečia, žmonės dažnai pamiršta, dėl ko pradėjo santykius. Juos užvaldo rutina, buitis, ir atrodo, jog santykiai važiuos savaime. Bet taip nėra, santykiai neteka savo vaga, juos reikia būtinai prižiūrėti kasdien, o sutuoktiniams ar partneriams reikia nuolatinio dėmesio.

Ir dar viena labai svarbi pamoka – savęs išsižadėjimas santykiuose yra tiesus kelias į jų griūtį. Kai žmogus nutyli savo tikruosius jausmus, poreikius, atsisako pomėgių, įprasto gyvenimo būdo, prisitaiko prie antrosios pusės, nes bijo jį prarasti, tai galiausiai veda į užspaustas emocijas, pyktį, iš to kyla pavydas, konfliktai, kontrolė, nesugebėjimas jų išspręsti ir kaupiamos nuoskaudos galiausiai gali priversti iki skyrybų.

Konsultuojate įvairius žmones, kas į jus dažniau kreipiasi: vyrai ar moterys?

Gal kam bus netikėta, tačiau maždaug 70 proc. klientų yra vyrai. Tai rodo, jog vyrai ieško pagalbos ne mažiau nei moterys, tik dažniausiai jie kreipiasi, kada jų santykiuose jau dega raudona lemputė.

Žinoma, moterys, poros, sutuoktiniai kreipiasi į mane išgyvendami įvairius etapus. Pavyzdžiui, kai santykiai jau visiškai ant ribos, skamba frazė: „Tu esi paskutinė mūsų viltis“. Taip pat, kai vienas iš partnerių jau pasakė, kad nori skirtis, o kitas supranta, kad reikia gelbėti, kol nevėlu.

Sulaukiu klausimų iš skirtingais keliais pasukusių porų ar sutuoktinių, kurie po skyrybų ateina pas mane norėdami suprasti, ką darė ne taip, kodėl nepavyko išsaugoti santuokos, kokių klaidų nereiktų kartoti naujuose santykiuose.

Taip pat ateina ir vienišų žmonių – tiek vyrų, tiek moterų, – kurie nori pasiruošti sveikiems santykiams ateityje. Klaidos dažnai būna pasikartojančios: nesusikalbėjimas, užspaustos nuoskaudos, žmonės renkasi arba tylėti, kentėti, arba skirtis. Aš jiems siūlau trečią kelią – atkurti ryšį, pradėti girdėti vienas kitą, komunikuoti taip, kad nuoskaudos būtų išgirstos ir nevestų prie dar didesnių konfliktų. Mano tikslas – padėti poroms kurti naujos kokybės santykius, kuriuose vyrautų artumas, pagarba ir abipusis supratimas.

Pastaraisiais metais sociologiniai tyrimai rodo, jog moterų neištikimybė dažnėja, tai teigiate ir savo socialinių tinklų paskyrose. Kodėl moterys dažniau išduoda nei vyrai? Kokios yra pagrindinės priežastys, kodėl moterys išduoda vyrus?

Moterų neištikimybė dažniausiai prasideda ne lovoje, o širdyje. Kai šeimoje trūksta dėmesio, palaikymo, emocinio ryšio, moteris ilgainiui ima jaustis nepastebėta. Metų metus užspausti poreikiai, neišsakyti jausmai ir sukauptos nuoskaudos priveda prie to, kad, jei atsiranda žmogus, kuris parodo tai, ko jai trūko šeimoje, moteris natūraliai pasuka ten, kur jaučiasi išgirsta ir matoma. Ir tai nebūtinai iškart reiškia fizinį ryšį,  dažnai neištikimybė pirmiausia įvyksta emociniu lygmeniu.

Labai svarbu suprasti – neištikimybė yra santykių problemos pasekmė, prie kurios prisidėjo abu partneriai. Tai ženklas, kad poreikiai ilgą laiką nebuvo patenkinti. Atsakomybė tenka ne tik vyrui, kuris nepastebėjo moters poreikių, bet ir pačiai moteriai – kaip ji apie juos kalbėjo, ar kalbėjo taip, kad vyras išgirstų.

Visgi neištikimybė visada yra sprendimas. Tai pasirinkimas ne eiti į pokalbį su savo partneriu, o ieškoti užpildymo išorėje. Čia ir slypi esminė pamoka: jei būtų daugiau komunikacijos, laiku pastebėti požymiai, įvardinti trūkumai – dažnai būtų galima neištikimybės išvengti.

Viena iš santykių griūties priežasčių – nesikalbėjimas apie intymų gyvenimą ir poreikius. Apie tai kalbėsite lapkričio 21–22 dienomis antrą kartą vyksiančiame didžiausiame Baltijos šalyse tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros“. Kodėl vis dar poroms ir sutuoktiniams gėda, nepatogu kalbėti apie seksą, savo seksualines fantazijas?

Partneriai dažnai neišsako savo fantazijų, nes bijo būti nesuprasti ar atstumti. Jiems atrodo, kad jei pasidalins norais, sukels konfliktą, partneris supyks arba pagalvos, kad su juo kažkas ne taip. Be to, daugelį mūsų auklėjimas, visuomenės normos ir stereotipai išmokė, kad apie seksą kalbėti yra gėda, juk  tai per daug intymu, per daug nepadoru. Todėl žmonės pasirenka tylėti, o nutylėti norai niekur nedingsta – jie kaupiasi, kuria įtampą ir pamažu pradeda griauti artumą.

Kaip vertinate, jog Lietuvoje atsirado tokio pobūdžio festivalis, ką poroms duoda tokie renginiai?

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsirado tokio pobūdžio festivalis. Intymumo tema iki šiol dažnai nutylima, laikoma tabu, o socialinė medija dar labiau iškreipia vaizdą. Seksas pateikiamas be artumo, be emocijų, be tikro ryšio. Tai erdvė, kurioje poros gali gauti ne tik žinių, įkvėpimo ir praktinių įrankių apie santykius bei intymumą, bet ir patirti, kaip galima paįvairinti savo gyvenimą. Čia kalbama apie dalykus, kurie mūsų visuomenėje dar laikomi tabu – nuo erotinių žaislų iki įvairių intymumo praktikų, – tačiau kalbama subtiliai ir pagarbiai. Tokie renginiai poroms suteikia galimybę dviese išbandyti kažką naujo, atrasti naujų patirčių ir sustiprinti savo ryšį. Tai erdvė, kurioje saugiai gali pažvelgti į santykius kitu kampu, įnešti naujovių, sužadinti smalsumą ir kartu atgaivinti artumą.

Santykiai – ne tik seksas, kaip tai paaiškinti kitam žmogui, sutuoktiniui? Kas yra tikri geri santykiai?

Seksas yra svarbi santykių dalis, tačiau ir ne vienintelė, ant kurios laikosi partnerystė. Skirtumas tas, kad vyrui seksas dažnai yra vienas pagrindinių būdų patirti artumą, o moteriai atsiduoti intymumui daug lengviau tuomet, kai ji jaučiasi suprasta, išklausyta ir emociškai palaikoma. Kai abu partneriai tai suvokia ir apie tai kalba, atsiranda balansas, nes tiek vyrams, tiek moterims svarbus ir emocinis, ir fizinis artumas.

Tikri, geri santykiai yra partnerystė, kurioje jautiesi priimtas toks, koks esi. Kai nereikia nuolat stengtis įtikti ar keisti kitą, kad galėtum būti kartu. Santykiuose yra pagarba, pasitikėjimas, bendros vertybės, gebėjimas kalbėtis ir spręsti konfliktus. Tai erdvė, kur žmonės nesitiki, kad partneris savo trūkumus pakeis pagal jų pageidavimus, o patys priima realybę – niekas niekam nieko neprivalo, abu laisva valia renkasi būti kartu.

Kur ieškoti naujų santykių: pažinčių programėlėse, renginiuose ar pasitelkti draugų rekomendacijas? Kam lengviau rasti naujus santykius – vyrui ar moteriai?

Jaunystėje naujus santykius lengva užmegzti tiek vyrams, tiek moterims, dažnai santykiai grindžiami emocija, chemija, nereikia labai daug kriterijų. Tačiau vyresniame amžiuje situacija keičiasi. Moterys jau nebesikoncentruoja į išorinius dalykus – jos ieško partnerystės, draugo, žmogaus, su kuriuo galėtų jaustis ramiai ir saugiai. Vyrai taip pat vis labiau vertina gilesnį ryšį, santykius, kuriuose būtų pagarba, supratingumas, ramybė ir laisvė būti savimi be ribojimo ir teisimo. Tačiau tiek vieniems, tiek kitiems tampa sunkiau, nes kiekvienas jau turi savo patirtį, įsitikinimų ir sudėtingiau įsileidžia kitą į savo gyvenimą.
Pirmiausia verta paklausti savęs – kokių santykių ieškau? Trumpalaikių ar ilgalaikių? Yra stereotipas, kad pažinčių programėlės skirtos tik trumpalaikiams romanams. Bet tiesa tokia, kad ir ten žmonės randa ilgalaikius santykius, net šeimas. Tačiau programėlės nėra vienintelis būdas. Partnerį galima sutikti renginiuose, bendroje veikloje ar net per draugus. Svarbiausia ne tai, kur sutinki žmogų, o ką pats transliuoji savo vertybėmis ir požiūriu į santykius.

Beje, kokių klaidų vyrai daro pirmųjų pasimatymų metu? Ką jiems patartumėte, ko reiktų vengti?

Kalbant apie klaidas, kurias daro vyrai pirmųjų pasimatymų metu, verta paminėti, kad dažnai pasitaikanti situacija – bandymas pasirodyti geresniais nei yra, perdėtas statuso ar materialinių dalykų demonstravimas. Kita blogoji pusė – visiškas dėmesio nerodymas moteriai, neužduodami klausimai, nesidomėjimas, kalbėjimas tik apie save. Mano patarimas labai paprastas – būti savimi. Nes anksčiau ar vėliau tikrasis „aš“ vis tiek išlįs. Geriau iš karto parodyti, kas tu esi, ir ieškoti santykių, kuriuose nereikės vaidinti.

Lapkričio 21–22 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ antrąsyk įvyks tarptautinis erotikos festivalis „Eros 2025“. „Eros 2025“ kviečia jus pažvelgti į savo vidinius norus ir atrasti, kas jaudina ne tik mintyse, bet ir realybėje. Festivalyje santykių koučerė, lektorė Ernesta Skulskytė skaitys pranešimus „Ko noriu lovoje, bet neišdrįstu pasakyti: kaip užslėpti poreikiai veikia santykius?” ir „Kodėl intymumas virsta pareiga: emocinių nuoskaudų ir atstūmimo kaina“.

NerijusŽeronas