Mokytojui šiandien svarbu neužstrigti tik savame vertybių ar įpročių pasaulyje

Sėkmė respublikiniame literatūriniame protmūšyje.

Lietuvių kalbos dienoms skirtą tarptautinę virtualią parodą „Trijų žodžių galia“ šauniais darbais papildė Telšių „Atžalyno“ progimnazijos ugdytiniai,  kuriuos prisiminti kalbos dalis, jas sujungti į sakinį ir jį suderinti su vaizdu motyvavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Audra Arlauskienė. Su ja ir kalbamės apie lietuvių kalbos mokymą, darbą mokykloje.

Kadangi mūsų pažintis prasidėjo nuo naujienų portale www.manokraštas.lt skelbiamų virtualių parodų, nuo jų ir pradėkime mūsų pokalbį. Kuo lietuvių kalbos mokymui pasitarnauja tokie ir panašūs renginiai? Galbūt galėtumėte pasiūlyti, kaip juos patobulinti?

Dalyvavimas tarptautinėje parodoje paskatino mokinius pažiūrėti į mokymąsi kūrybiškai. Veikla naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis buvo patraukli su galimybe parodyti ne tik kalbinius, bet ir meninius gebėjimus, o patirta sėkmė augino pasitikėjimą savimi.

Lietuvių kalbos mokymo šiuolaikiniai iššūkiai: kokie jie ir kaip pavyksta su jais susidoroti?

Iššūkių yra daug: pradėjome jausti didelę anglų kalbos įtaką, skurdų mokinių žodyną, kalbėjimą šablonais. O kur dar mokinių įprotis užduotis atlikti kuo greičiau, paviršutiniškai… Dorotis su tuo labai sunku, kadangi dirbame labai didelėse klasėse su skirtingų poreikių ir gebėjimų vaikais.

Kokią įtaką lietuvių kalbos mokymuisi turi visuomenės požiūris į jos svarbą, reikalingumą?

Visuomenės požiūris kalbos mokymuisi  į lietuvių kalbos svarbą ir reikalingumą didžiulis. Vis dažniau iš mokinių išgirstame, kad užsienio kalbų mokėjimas jų gyvenime bus žymiai svarbesnis nei gimtosios kalbos. Ir greičiausiai tai yra tiesa. Dauguma mokinių ateityje kurs tarptautinius verslus, dirbs tarptautinėse įmonėse. O ir šiandien daugumoje sričių patirties yra ieškoma labiau išsivysčiusiose užsienio valstybėse.

Ar tame neįžvelgiate grėsmių, kad lietuvių kalba gali ištirpti globalizacijos procesuose ir vis labiau įsigalint dirbtiniam intelektui?

Nemanau, kad lietuvių kalba ištirps, bet akivaizdu, kad greičiausiai ji keisis prarasdama nemažai žavesio, neatsispirdama vis greitėjančiam gyvenimo tempui.

Grįžkime prie ugdymo proceso. Sakoma, kad kalba gyva, kol yra bent vienas ja kalbantis. Jūsų manymu, kokią įtaką kalbos mokymui turi keičiamos lietuvių kalbos programos? Neretai tenka girdėti, kad programos yra per sudėtingos, kad vaikai mokomi dalykų, į kuriuos gilinamasi studijuojant lituanistiką. Ar tikrai viskas, kas numatyta programoje, reikalinga bendrojo ugdymo mokyklose?

Mokau 5–8 klasių mokinius, todėl esu pasiruošusi jiems perteikti tik gimtosios kalbos pagrindus, supažindinti su įvairių stilių, žanrų literatūra. O tai, kad mokymas yra dar labiau artinamas prie šiandienos gyvenimo aktualijų, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus, yra pliusas. Žavi ir pastangos integruoti mokomuosius dalykus.

Teigiama, kad mokytojui suteikiama daugiau laisvių, kad jam atsiranda galimybė kūrybiškiau išdėstyti nagrinėjamą temą, kiek tos laisvės realiai turite, o jei turite, kokie tos laisvės pliusai ir grėsmės?

Kūrybiškam mokytojui laisvė yra varančioji jėga. Jos mokytojui jau senokai pakanka. Tačiau kasdienis darbas su įvairių poreikių ir gebėjimų vaikais yra toks alinantis, kad šia laisve pasinaudoti ne visuomet įstengiame. Todėl su viltimi laukiame kuo daugiau galimybių praktiškai pasinaudoti siūloma metodine medžiaga, kurią mokytojas galės pritaikyti savo klasės mokiniams.

Kai tiek pagundų suteikia išmaniosios technologijos, kaip pavyksta ugdytinius sudominti per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas?

Per kalbos ir literatūros pamokas nesunku užduotis sieti su išmaniųjų technologijų turiniu. Mokiniai su malonumu naudojasi ir skaitmeniniais mokymosi ištekliais. Didelę įtaką mokymuisi turi ir artimas mokytojo ryšys su vaikais, dalijimasis savo patirtimi ir išgyvenimais. Vaikams patinka kalbėti apie jausmus, žinoti, kad mokytojui jie yra svarbūs.  Džiugu, kad mūsų progimnazijoje į penktą klasę ateina mokiniai, išsiugdę poreikį daug skaityti, už ką esame labai dėkingi pradinių klasių mokytojoms. Tuomet literatūros kūrinių aptarimo, nagrinėjimo pamokos tampa savaime suprantamu dalyku.

Nuo 2024 m. rudens prasideda įtraukusis ugdymas, tad turi būti pereinama prie personalizuoto ugdymo, tik ar nėra grėsmės, kad mokyklai keliami reikalavimai prasilenkia su galimybėmis? Kodėl taip manote?

Kol kas dar labai trūksta mokomosios medžiagos, skirtos įvairių poreikių ir gebėjimų mokiniams. Mokykla kol kas nepritaikyta dirbti su įvairiais vaikais, trūksta ir kvalifikuotų mokytojo padėjėjų, socialinių darbuotojų, psichologų, specialiųjų pedagogų.

Teigiama, kad į mokyklas atėjusi karta – mažai pažįstama, dėl ko ne visada pavyksta susikalbėti, jų visai kitoks vertybių suvokimas. Ar pastebite tokius pokyčius ir jei teisingai teigiama, kokie ugdymo proceso esami ar būti pokyčiai?

Netiesa, kad į mokyklas atėjusi karta mažai pažįstama. Kaip gali nepažinti savo vaikų ar anūkų? Todėl mokytojui šiandien svarbu neužstrigti tik savame vertybių ar įpročių pasaulyje, o spėti koja kojon žengti su akivaizdžiais pokyčiais. Dauguma jų yra džiuginantys: vaikai labai drąsūs, kūrybiški, smalsūs, energingi, besidomintys ne tik Lietuvos aktualijomis, puikiai įvaldę IT.

Kokia, Jūsų manymu, turėtų būti ateities mokykla? Yra sakoma, kad laivas be kurso niekada nepasieks norimo uosto, koks šiandien Lietuvos mokyklos kursas?

Šiandienos ir ateities mokykla privalo ir privalės žengti į priekį drauge su besikeičiančiu gyvenimu, atliepti besimokančių žmonių poreikius. Šiandienos mokyklos kursas – išsilavinusi, kritiškai mąstanti, nuolat besimokanti, empatiška ir tolerantiška, pilietiška asmenybė.

Dėkoju už pokalbį. Progimnazijos mokinių darbus galite apžiūrėti čia.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš pašnekovės asm. arch.