Mokytojams svarbus ne tik atlyginimo dydis

VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė dr. Justina Garbauskaitė-Jakimovska. VU FsF nuotr.

Viešojoje erdvėje nuolat kyla diskusijos dėl mokytojo profesijos prestižo – daugiausiai šis klausimas siejamas su mokytojų atlyginimų dydžiu. Tačiau atitinkantis kvalifikaciją ir darbo sudėtingumą darbo užmokestis yra bazinė norma. Ne mažesnė problema yra nuolatiniai pokyčiai švietimo sistemoje, didelė administracinė našta, darbo sąlygos bei mažas pasitikėjimas.  

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (VU FsF) veikiančio Ugdymo mokslų instituto mokslininkės teigia, kad reikia rūpintis ne tik ugdymo kokybe, bet ir mokytojų darbo sąlygomis. Neišsprendus šio klausimo, negalime tikėtis, kad mokytojo profesija taps patrauklesnė ir labiau vertinama visuomenėje. 

 
Prestižas ar tiesiog normalios darbo sąlygos?  

Pasak VU FsF Ugdymo mokslų instituto doktorantės Rūtos Bružienės, mokytojo darbas yra sunkus.  

„Užtikrinti kokybišką ugdymo procesą yra daug profesionalumo ir pastangų reikalaujantis darbas. Reikia ne tik apgalvoti ugdymo turinį, jo pateikimą, bet kartu empatiškai atliepti vaikų poreikius, sukurti motyvuojančią ir pagarbią ugdymosi aplinką, užtikrinti mokinių saugumą ir t. t. Ir tai tikrai nėra vienintelė mokytojo atsakomybė, net ir esant puikiai organizuotam darbui. Tačiau įsivaizduokite, jei šalia ugdymo veiklų mokytojui dar reikia atlaikyti tėvų lūkesčius ir įsivaizdavimus, administracijos reikalavimus. Tuomet mokytojas atsiduria situacijoje, kurioje turi ne tik kokybiškai organizuoti ugdymo procesą, bet ir laviruoti tarp skirtingų interesų“, – sako R. Bružienė. 

Viešojoje erdvėje ne vienus metus kalbame apie mokytojo profesijos prestižo didinimą, bet po šiais skambiais žodžiais, anot mokslininkės, pasimeta elementarios, normalios darbo sąlygos; jos užtikrinamos ne visur. Be to, dažniausiai viskas suniveliuojama į darbo užmokesčio didinimą, tarsi tai būtų geriausias ir vienintelis sprendimas, didinant mokytojo darbo patrauklumą.  

„Kvalifikaciją ir darbo sudėtingumą atitinkantis atlygis yra minimali norma, o ne prestižo klausimas. Kaip, beje, ir stabili švietimo sistema, pasitikėjimas mokytojo profesionalumu jo veikloje, normalios darbo valandos, saugi ir palaikanti darbo aplinka. Ir gal, šitai užtikrinus, nebereikės kalbėti apie profesijos prestižą?“, – svarsto R. Bružienė.  

Mokslininkė apibendrina: „Užmokesčio problema egzistuoja, bet ji tikrai ne vienintelė. Ne mažiau svarbios yra ir kitos darbo sąlygos – normalus darbo krūvis, pasitikėjimas mokytojo profesionalumu, saugi ir palaikanti darbo aplinka. Tai baziniai dalykai, kuriuos turėtų turėti kiekvienas darbuotojas. Mokytojai labai domisi paskaitomis apie savo teises, nori būti pamatyti, nori geresnių darbo sąlygų.“  

 
Nors darbu mokytojai patenkinti, darbo sąlygos sudėtingos 

Neseniai pasirodė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) TALIS („Teaching and Learning International Survey“) tyrimo, dar vadinamo „mokytojų balso“ tyrimu, rezultatai. Pasak VU FsF edukologų, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad problemų su mokytojais neturime. Net 85% mokytojų yra bendrai patenkinti savo darbu ir visomis darbo sąlygomis; išskyrus atlyginimo klausimą, patenkinti 77% apklausoje dalyvavusių mokytojų. Visgi, gilesnė tyrimo analizė parodo, kad ne viskas yra gerai: nemažai mokytojų patiria stresą dėl nuolat kintančių reikalavimų, atsakomybės už pasiekimus, mokytojų darbo laiko struktūra atskleidžia „nematomo“ darbo, didelės administracinės naštos ir neadekvataus apmokėjimo problemas.  

Panašų vaizdą atskleidžia ir VU FsF Ugdymo mokslų instituto šiemet atlikta apklausa apie mokytojų profesinius iššūkius. Mokytojai mano, kad jų darbą pirmiausia apsunkina didelė administracinė našta.  

„Atlyginimas, darbo krūvis, pamokoje labiau atsiskleisti padėtų, jei turėtume mažiau biurokratinio darbo“, – teigia viena tyrimo dalyvė. Taip pat atsiskleidžia nuovargis dėl nesibaigiančių reformų, kurios dar apsunkina darbo sąlygas. Pavyzdžiui, įtraukties ugdyme užtikrinimui mokytojams trūksta žinių ir specialistų pagalbos.  

 
Paramos ir pasitikėjimo trūkumas 

Ugdymo procesas turėtų būti grindžiamas pasitikėjimu, tačiau būtent jo ir geresnių mokyklos bendruomenės santykių mokytojai pasigenda bene labiausiai. Mokytojai apibūdina santykius su tėvais, administracija ir mokiniais kaip įtemptus, dažnai paremtus nepasitikėjimu ir asimetrine atsakomybe.  

„Mokytojai neturi į ką kreiptis, kai patiria spaudimą iš tėvų, mokinių. Jeigu kyla konfliktinės situacijos, administracija stoja į tėvų ir mokinių pusę, mokytojas gina pats save. Paprasčiausiai mokytojams reikia palaikymo“, – teigia viena iš tyrimo dalyvių. 

Su tuo sutinka ir VU FsF profesinių pedagogikos studijų „Mokyklos pedagogikos“ programos vadovė Ingrida Ivanavičė, kuri mano, kad geresnės darbo sąlygos mokyklose padidintų pedagogo profesijos patrauklumą ir padėtų spręsti jų trūkumo problemą.  

„Mūsų studijas renkasi daug žmonių, kurie nori prasmingo darbo ir jį mato būtent mokykloje. Tačiau darbo sąlygos, nepasitikėjimas, nuolatiniai pokyčiai ir administracinė našta dažnai sumažina norą būti mokytoju. Taigi, rūpintis mokytojų darbo sąlygomis privalome, jei norime sumažinti mokytojų trūkumo problemą“, – sako I. Ivanavičė.  

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė dr. Justina Garbauskaitė-Jakimovska apibendrina: „Tyrimai ir mūsų turima patirtis rodo, kad svarbu kalbėti ne tik apie ugdymo turinį, mokinių pasiekimus ir mokytojų atlyginimą, bet ir apie mokytojų darbo sąlygas, didesnį pasitikėjimą jais. Kai mokytojai jaučia, kad jais pasitiki, juos vertina, jie yra saugūs, gerėja ir ugdymo kokybė.“ 

Beata Baublinskienė, Komunikacijos specialistė