Paskatinta studijų draugės pradėjau savo savanorystę „Vyresniojo draugo“ (Big Brother Big Sister) programoje. Esu dėkinga, jog šios savanorystės metu turėjau mažąją draugę, su kuria leisdavome savo laisvalaikį žaisdamos, piešdamos, vaikščiodamos pajūriu, bendraudamos ir t.t. Džiaugiuosi šia patirtimi, nes ji leido man išmokti naujų dalykų, padėjo pažinti save, kitaip vertinti kasdienius dalykus.
Savanorystės dėka sutikau daug įdomių žmonių, kai kurie jų tebėra mano draugai, pažįstami, bičiuliai. Prisimindama savo savanoriavimą ilgiuosi savanorių susitikimų, pašnekesių prie arbatos, pasidalijimo savo gyvenimo akimirkomis, pokštavimo ir daugelio kitų smulkių, bet ne mažiau mielų akimirkų.
Savanoriaudama taip pat buvau ir Socialinės pedagogikos studentė, tad savanorystė man buvo puikus būdas tobulėti profesinėje srityje. Daugelio mokymų, stovyklų, draugystės su mažąja drauge metu gavau gausų žinių bei praktinės patirties bagažą. Labai džiaugiuosi, jog šį žinių bagažą galiu pildyti ir toliau, nes turiu galimybę dirbti socialine pedagoge toje pačioje organizacijoje kur ir pradėjau savanorystę. Nors su ilgesiu prisimenu savo savanorystę, džiaugiuosi, jog ir dabar galiu dirbti jaunų, motyvuotų, veržlių savanorių būryje.
Maniau, jog savanorystė tai daryti kitam gerą ir nieko negauti mainais, tačiau iš savo savanorystės metų gavau labai daug: pažinau save įvairiose situacijose, suvokiau savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pradėjau save atrasti, susiradau draugų, realizavau save profesinėje srityje ir patyriau dar daug neįkainojamų dalykų.
Rasa Jokūbaitė
