Mokinio krepšelis išsigimė, tapo ydingu, supriešino mokyklas ir pedagogus

Seime įvyko Darbo partijos frakcijos nario Vydo Gedvilo organizuota spaudos konferencija skirta Lietuvos švietimo sistemos problemoms aptarti. Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas, Lietuvos Valstiečių liaudininkų sąjungos narė Rima Baškienė, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Andrius Mazuronis ir Seimo Krikščionių partijos frakcijos narė Zita Užlytė. Ypatingas politikų ir švietimo darbuotojų atstovų dėmesys buvo skirtas nuosekliai mažėjančiam švietimo sistemos finansavimui

V. Gedvilas pabrėžė, kad visos valdančiosios partijos deklaruoja teikiamą prioritetą švietimui ir mokslui, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų šiai sričiai buvo skiriama nepakankamai. „Visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, žinoma, ir šalies gyventojų gyvenimo kokybę. Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. BVP. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis  tik apie 0,5 proc. BVP“, – sakė politikas.

Spaudos konferencijos dalyviai pastebėjo, kad valdančiųjų išreklamuota ir aktyviai populiarinama mokinio krepšelio idėja nepasiteisino ir yra ydinga. „Jau tampa tradicija, kai mokinio krepšelio lėšos trečdalyje savivaldybių panaudojamos ne pagal paskirtį, o už tokią „tvarką“ dar nė viena savivaldybė, nė vienas valdininkas nebuvo apsvarstytas, nebuvo už tai pritaikyta jokia nuobauda. O nepanaudotas lėšas net pradėta grąžinti į valstybės biudžetą. Jau sugrąžinta net 17 mln. litų.“, – sakė V. Gedvilas.

„Seniai esame kritikavę mokinio krepšelio idėją, kaip nepasiteisinusį finansavimo būdą, nes jis apskaičiuotas kiekvienam bendrąjį ugdymą teikiančios švietimo įstaigos mokiniui. Bet mokinys mokiniui nelygus, o konkreti mokykla taip pat daug kuo skiriasi nuo kitų mokyklų – ne tik savo pasiekimais, tradicijomis bei mokytojų kvalifikacija, todėl manome, kad tokio krepšelio dydis turėtų būti skirtingas, adaptuotas prie besikeičiančios ugdymo aplinkos, – įsitikinęs Seimo narys. – Beveik 10 metų tobulinama mokinio krepšelio metodika vis dar yra nevykusi. Krepšelis visiškai išsigimė, tapo ydingu, supriešino mokyklas ir pedagogus, konkurencija tarp skirtingo teisinio statuso mokyklų tapo netolygia, taip ir nepagerino ugdymo kokybės, apie kurią tiek daug kalbama pastaruoju metu. Matematinės žinios kai kurių klasių mokinių yra žemesnio lygio negu kitų ES valstybių, vis labiau skundžiasi dėstytojai, kad aukštųjų mokyklų studentai prastai rašo, dėsto mintis, o tautinių mažumų atstovai iš viso sunkiai kalba lietuviškai“.