„Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“ Trakų viešojoje bibliotekoje

Artėjant Didžiajai savaitei ir šv. Velykoms Trakų viešojoje bibliotekoje svečiavosi neeilinė viešnia. Laima Baršauskienė – slaugytoja, paliatyviosios pagalbos specialistė, lektorė, konsultantė ir jau rašytoja, kurios knyga šių metų Knygų mugėje įsiveržė tiesiai į perkamiausiųjų knygų dešimtuką. Nors kūrinys yra apie mirtį, susitikimo metu autorė dalijosi apie ją labai paprastais ir jaukiais žodžiais. Nors daugumai iš mūsų ši tema yra tabu, tačiau susitikimo metu kalbėjomės apie ją, kaip apie savaime suprantamą ir neišvengiamą dalyką. Pasirodo, Laima Baršauskienė net neketino parašyti šios knygos, o tik dalijosi jautriomis istorijomis iš slaugytojos kasdienybės savo paskyroje, esančioje socialiniame tinkle „Facebook“, kurios sėkmingai sugulė į jos debiutinę knygą „Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“.

Šioje knygoje autorė užfiksavo ne tik jautrias, bet ne retai ir labai skaudžias savo darbinės kasdienybės akimirkas. Laima pasidalijo, kad net turint dvidešimt penkerių metų slaugoje patirtį, ne visada pavyksta pasibaigus darbo valandoms darbo palikti už durų. Ir ne visada pavyksta atsiriboti taip lengvai, kaip norėtųsi. Nors galima būtų sakyti, kad mirtį ji yra prisijaukinusi nuo vaikystės, tačiau tarp slaugomų žmonių pasitaiko tokių, kurie vos per kelias akimirkas įkrenta į širdį ir tampa artimi. O kai ateina laikas skirtis, tie žmonės dar ilgai gyvena Laimos atmintyje. Ne vieną tokią aprašytą istoriją galima rasti ir autorės knygoje. Ji parašyta pirmuoju asmeniu, kas jai suteikia itin asmenišką, intymų žvilgsnį į mediko gyvenimą. Slaugytojų darbas apima ne tik fizinį, bet ir emocinį krūvį. Tačiau susitikimo metu Laima atskleidė, kad net ir prie emocinio streso, kuomet tenka matyti žmonių kančias ir netektis, įmanoma priprasti. Pasirodo, kad viskas priklauso nuo požiūrio ir suvokimo, kad nuo to niekur nepabėgsime. O kai ateina pati liūdniausia netekties valanda, bibliotekos viešnia patarė prisiminti ir sugebėti pasidžiaugti tuo laiku, kuris jums buvo skirtas per gyvenimą keliauti drauge. Tuomet skausmo svarstyklės kažkiek palengvėja, su savimi drauge prašviesindamos netekties skausmą ir kančias.

Paklausus, dėl ko mirdami žmonės gailisi dažniausiai, vakaro viešnia sako, kad dažniausiai visiems skaudu dėl atidėlioto gyvenimo ir taip neįvykusių pokalbių, susitikimų, apsikabinimų, kelionių, kurios visą laiką buvo atidėliojamos ir neįvyko… Laikas labai greitai skrieja. O gulint mirties patale ne vienas nugyventą gyvenimą prisimena tarsi jis prabėgo tarsi žiūrint pro važiuojančio autobuso langą. Tik, deja, atėjus išėjimo laikui, to autobuso niekas negali nei sustabdyti, nei iš jo išlipti. Todėl Laima Baršauskienė visiems į susitikimą atėjusiems žmonėms atsisveikindama palinkėjo nieko neatidėlioti geresniems laikams, o gyventi čia ir dabar. Kuo dažniau pastebėti esančius šalia ir netaupyti gerų darbų.

Kristina Serapinienė, Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Suaugusių vartotojų skyriaus vedėja