Meilės inžinerija organizacijoje – kas tai?

Organizacijos – tai daugiau nei darbo vietos, tai gyvi socialiniai organizmai, kuriuose mezgasi ryšiai, formuojasi simpatijos ir konfliktai, o santykiai gali tapti tiek įkvėpimo, tiek įtampos šaltiniu. Valentino dienos išvakarėse, vasario 13 d., Vilniuje rengiama organizacinės psichologijos konferencija „Meilės inžinerija organizacijoje“. Renginio metu bus nagrinėjama, ar ir kokiais būdais galima kontroliuoti santykius organizacijoje.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) organizacijų psichologės dr. Marija Miselytė-Žilinskė ir Rita Jakštienė plačiau nušviečia temas, kurios bus aptariamos konferencijose metu. 

Santykiai organizacijoje: ar galime juos kontroliuoti?

Santykių dinamika darbe yra neišvengiama. Naujausi organizacijų tyrėjų ir psichologų tyrimai atskleidžia, kad santykiai organizacijose daro didelę įtaką ne tik darbuotojų savijautai, bet ir organizacijų veiklos rezultatams. Tyrimai rodo, kad organizacijose, kuriose skatinami sveiki tarpusavio santykiai, darbuotojai pasižymi didesniu kūrybiškumu, aukštesne motyvacija ir mažesne perdegimo tikimybe.

Socialiniai ryšiai darbe: palaima ar iššūkis?

Pasak konferencijoje viešėsiančios organizacijų psichologės Dr. Ulrikes Fasbender, darbuotojai, palaikantys tvirtus socialinius ryšius darbo aplinkoje, patiria mažesnį stresą, yra produktyvesni ir labiau įsitraukę į darbo procesus. Socialiniai ryšiai darbe gali padėti suvaldyti iššūkius ir prisidėti prie efektyvesnio problemų sprendimo. Vis dėlto pernelyg artimi santykiai darbe gali tapti iššūkiu, ypač jei jie susiję su hierarchiniais skirtumais ar emociniais konfliktais. Vadovų empatija ir gebėjimas kurti atvirą, pasitikėjimu grįstą darbo kultūrą yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių darbuotojų pasitenkinimą darbu ir organizacijos sėkmę. Tyrimai rodo, kad lyderiai, gebantys palaikyti balansą tarp artumo ir profesionalumo, sukuria efektyvesnes komandas ir geresnę darbo atmosferą.

Darboholizmo netikėtumai ir emocijų įtaka

Darboholizmas ilgą laiką buvo tapatinamas su darbštumu ir laikomas teigiama savybe, rodančia darbuotojo atsidavimą ir stiprią motyvaciją. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia, kad per didelis įsitraukimas į darbą gali tapti rimta problema tiek individui, tiek organizacijai. Darboholikai dažnai dirba viršvalandžius, sunkiai atsijungia nuo profesinių pareigų ir jaučia nuolatinį spaudimą būti produktyvūs. Tai gali atrodyti naudinga trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau ilgainiui sukelia nuovargį, perdegimą ir net sumažėjusį darbo efektyvumą.

Darboholizmas yra susijęs su didesniu streso lygiu, psichologiniu ir fiziniu išsekimu. Pavyzdžiui, šalyse, kur darbo kultūra itin intensyvi, atlikti tyrimai parodė, kad per ilgos darbo valandos padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o darbuotojai, kurie nuolat dirba viršvalandžius, dažniau kenčia nuo depresijos ir nerimo sutrikimų. Be to, darboholikai dažnai patiria sunkumų palaikydami asmeninius santykius, nes jų dėmesys sutelktas į darbą, o tai gali sukelti socialinę izoliaciją.

Socialiniai ryšiai ir emocijos darbo aplinkoje yra svarbūs. Teigiamos emocijos – pasitenkinimas, motyvacija, kūrybiškumas – padeda darbuotojams išlaikyti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Neigiamos emocijos – nuolatinis stresas ir baimė prarasti darbą – gali skatinti darboholizmą, kuris ilgainiui neigiamai paveikia ne tik patį asmenį, bet ir visą organizaciją. Todėl vis daugiau įmonių imasi priemonių, skatinančių darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą: diegia lankstaus darbo politiką, riboja viršvalandžius ir investuoja į darbuotojų psichologinę gerovę. Šie sprendimai padeda ne tik sumažinti darboholizmo mastą, bet ir didinti ilgalaikį įmonės produktyvumą ir darbuotojų lojalumą.

Konfliktai ir jų valdymas – kaip iš santykių išgauti naudą?

Konfliktai organizacijose yra neišvengiama darbo dalis, tačiau jų poveikis priklauso nuo to, kaip jie yra valdomi. Kai nesutarimai sprendžiami konstruktyviai, jie gali tapti vertingu įrankiu gerinant bendradarbiavimą ir skatinant kūrybiškumą. Sveika diskusija ir argumentų išsakymas padeda organizacijoms priimti geresnius sprendimus, nes įtraukiamos įvairios perspektyvos.

Nevaldomi konfliktai gali sukelti emocinę įtampą, skatinti darbuotojų nusivylimą ir mažinti produktyvumą. Vienas iš veiksmingiausių būdų suvaldyti nesutarimus – ugdyti emocinį intelektą, kuris leidžia suprasti kolegų emocijas, konstruktyviai reaguoti ir rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus.

Lyderystės vaidmuo ir grįžtamasis ryšys

Dažnai į vadovaujančias pozicijas užimančius asmenis žiūrima kaip į tuos, kurie galėtų ir turėtų valdyti konfliktus organizacijose. Lyderių pasitelkiamas vadovavimo stilius turi didelę įtaką įmonės atmosferai ir darbuotojų santykiams. Sėkmingi lyderiai geba kurti aplinką, kurioje skatinamas atviras bendravimas ir pasitikėjimas. Jie ne tik sprendžia problemas, bet ir numato galimas įtampas, padeda darbuotojams rasti bendrą kalbą bei stiprina komandinius ryšius. Tyrimai rodo, kad vadovai, kurie atvirai dalijasi informacija ir įtraukia darbuotojus į sprendimų priėmimą, prisideda prie didesnio pasitenkinimo darbu bei motyvacijos. Autoritarinis vadovavimas, kai sprendimai priimami be diskusijų, dažnai sukelia stresą.

Vienas iš įrankių, kurį gali naudoti vadovai, siekdami sklandaus bendravimo su pavaldiniais, yra grįžtamasis ryšys. Tai svarbus organizacinės kultūros elementas, skatinantis darbuotojų tobulėjimą ir tvirtus tarpusavio santykius. Kai grįžtamasis ryšys pateikiamas konstruktyviai, jis gali padėti darbuotojams augti kaip profesionalams ir kaip asmenybėms, gerinti įgūdžius ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Tiesa, pernelyg kritiškas arba nekonkretus atsiliepimas gali iššaukti priešingą efektą – skatinti nepasitenkinimą ir mažinti motyvaciją. Dėl šios priežasties organizacijoms svarbu ugdyti atvirą ir palaikančią kultūrą, kurioje grįžtamasis ryšys tampa natūralia bendravimo dalimi. Kai darbuotojai jaučiasi įvertinti ir mato, kad jų pastangos pripažįstamos, jie yra labiau linkę įsitraukti į darbo procesus, aktyviau bendradarbiauti ir prisidėti siekiant bendrų tikslų.

Žiniomis grįsti atsakymai – iš mokslininkų lūpų ir patyrusių praktikų

Visos minėtos temos bus detaliau nagrinėjamos organizacinės psichologijos konferencijoje „Meilės inžinerija organizacijoje“. Konferenciją jau 14-ąjį kartą organizuoja Lietuvos psichologų sąjungos Organizacinės psichologijos atstovai kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Organizacinės psichologijos tyrimų centru bei Mykolo Romerio universiteto Psichologijos institutu. Renginys suburs akademinės bendruomenės, organizacinės psichologijos profesionalus ir kitus organizacijų ekspertus diskusijoms apie tarpasmeninius santykius darbe ir jų valdymo strategijas. Konferencija „Meilės inžinerija organizacijoje“ vyks vasario 13 d. Mykolo Romerio universitete. Programa.  

Beata Baublinskienė, Komunikacijos specialistė