Sena, kaip pats gyvenimas, išmintis. Tad nieko keisto, kad baltams meilės diena – gegužės 13-oji, kai darželiuose suliepsnoja tulpės, svaigų kvapą skleidžia narcizų žiedai, kai taip nuostabiai žydi sodai. Visa gamta taip ir šaukia mylėti.
Ta diena turi ir savo globėją. Tai deivė Milda – meilės ir laisvės deivė. Taip pat ji globojo piršlybas, giminės tęstinumą. Buvo tikima, kad deivė Milda oro vežimu, traukiamu baltų balandžių apskrieja visą pasaulį. Ir turėjo ji sūnų – sparnuotąjį Nykštuką, kuris visų širdis meile užkrėsdavo. Profesorės Pranės Dundulienės manymu, Vilniuje Mildos šventykla buvusi dabartiniame Trijų Kryžių kalne, o Kaune – viena Mildos šventykla buvusi Aleksote, anuometiniame Svibirgale, kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje.
Mildos vardas pirmą kartą paminėtas 1315 metais kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Dabar tik belieka spėlioti, kur ta upė tekėjusi. Kol kas aptiktas upeliukas Mildupis, ištekantis iš Ašarinio ežero netoli Perlojos.
XVI amžiaus rašytiniuose šaltiniuose balandžio mėnuo vadinamas Mildos mėnesiu, o Gedimino laikų kalendoriaus spiralės ženklas vaizdavo pirmąjį mitologinį mėnesį – balandį, skirtą Mildai.
Istorikas T.Narbutas mano, kad deivę Mildą vaizduoja 3 colių aukščio žalvarinė statulėlė, surasta 1840 metais Gedimino kalno požemyje. Panaši statulėlė – moteris su puokšte gėlių rankoje 1782 metais surasta Kaune. Ji buvo užmūryta namo, statyto prieš 1400 metų sienoje. T. Narbutas Mildą prilygina graikų Afroditei, romėnų Venerai.
Etnologai teigia, kad lietuviai turėjo ir seksualinius santykius globojantį dievą Pizių. Jam aukodavo jaunuoliai, ruošdamiesi nuotaką lydėti pas jaunąjį. Merginos irgi aukodavo kitam seksualinius santykius globojančiam dievui Gondui. Šie abu dievai globojo ir šeimyninius santykius bei saiką.
Buvo manoma, kad gegužės 13-oji – geriausia diena susipažinimui ir susidraugavimui, ją švenčiančius visus metus lydi ir globoja meilės deivė Milda.
O ir gegužės mėnuo skirtas meilei. Teigiama, kad Milda visada padeda žmonėms, kuriems atsibodo vienatvė. Tereikia tik nustoti gėdytis savęs – savo išvaizdos, išsilavinimo, socialinės padėties, savo jausmų ir paprašyti deivės Mildos pagalbos.
Jei šalia mylimas žmogus, neprošal tą jausmą sustiprinti, kad rudens darganos ir žiemos speigai meilės ugnies neužgesintų.
Klaipėdiečius ir arčiau gyvenančius senjorus ir ne tik juos, šeštadienį, gegužės 18 d. 18 val. kviečiame į suneštinę vakaronę „Meilė pražysta pavasarį“ ir skambant gyvai muzikai su draugais pasilinksminti, pašokti, padainuoti. Vakaronė rengiama Klaipėdoje, Taikos per. 39 (virš „Piterio“ kavinės)
Genovaitė Paulikaitė
