Medžių miškas „Židinio“ bibliotekoje

Gegužės 19-osios rytą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – bibliotekoje „Židinys“ – įvyko Dovilės Bajoraitės ir Simonos Jurčiukonytės knygos „Visurų laboratorija. Miško paslaptis“ pristatymas ir edukacinis užsiėmimas vaikams. Renginys vyko pagal bibliotekos rengtą aplinkosaugos švietimo tęstinį projektą „Girdžiu gamtos šnaresį“. Susitikimą finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.

Kas yra virusai? Iš kur jie atsiranda? Kaip prie virusų atsiradimo prisideda miškas? Į visus šiuos klausimus atsako Dovilės Bajoraitės ir Simonos Jurčiukonytės knyga „Visurų laboratorija. Miško paslaptis“. Pasak Dovilės Bajoraitės, šis leidinys yra skirtas paaiškinimui, kaip viskas gamtoje susiję. Rašytojai paklausus vaikų, kas slepiasi už žodžio „visurai“, į biblioteką „Židinys“ sugužėję Panevėžio „Vilties“ progimnazijos ketvirtokai su mokytoja Danguole Trepuliene ir Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos trečiokai su mokytoja Živile Raščiuviene, ilgai atsakymų neieškojo. Moksleiviai greitai suprato, kad šis žodis reiškia – „visur virusai“. Dovilė Bajoraitė vaikams papasakojo, kad virusai yra ten, kur gyvena gyvybė. Jų rūšių yra labai daug – daugiau nei danguje žvaigždžių. Tačiau žmogui pavojingų virusų yra žymiai mažiau. Moksleiviai sužinojo, kad augalo ir žmogaus ląstelės skirtingos, tačiau žmogaus ir gyvūno – panašios, todėl vieni kitiems gali perduoti virusus.

Kokios sąsajos jungia virusus ir mišką? Pasak Dovilės Bajoraitės, viską lemia zoologiniai virusai, kurie atsiranda dėl didelio žmogaus įsitraukimo į gamtą. Miškas atlieka labai svarbią funkciją – teikia deguonį ir vėsina žemę, todėl labai svarbu išsaugoti medžius. Nepaisant to, žmogus vis mažina miško plotus, todėl gyvūnams tenka ieškoti prieglobsčio kitur – jie traukiasi į artimiausią mišką. Tankiai gyvūnais apgyvendintame plote ima plisti ligos, o mažėjant medžių kiekiui, vis labiau šyla klimatas – taip atsiranda dar viena terpė virusų, ligų, parazitinių gyvūnų plėtotei.

Bibliotekos viešnios teiravosi vaikų apie jų santykį su gamta. Moksleiviai drąsiai pasakojosi apie mylimas slėptuves, vietas pas močiutę kaime, soduose, parkuose. Vaikai prisipažino, kad yra sodinę medžius: kaštoną, liepą, drebulę, beržą, ąžuolą ir kt. Knygos autorė Dovilė Bajoraitė papasakojo apie savo medį – liepą. Apie ją galima perskaityti knygoje „Visurų laboratorija. Miško paslaptis“.

Sužinojus apie virusus, pasikalbėjus apie augalų svarbą, knygos iliustratorė Simona Jurčiukonytė pakvietė moksleivius iš kartono pasigaminti medžius. Vaikai kibo į darbą: karpė įvairių formų gabalėlius, spalvingai ir įvairiais raštais juos margino. O po to iš jų kūrė, dėliojo medžius. Vaikų pagaminti darbeliai buvo „susodinti“ šalia knygų lentynos – čia išaugo spalvingas, gražus medžių miškas!

Daugiau sužinoti apie gamtos ir žmogaus santykį padėjo ir knygos autorių atsivežta nedidelė laboratorija. Joje moksleiviai išvydo paukščio plunksnas, kiaušinio lukštus, augalus, gėles, didinamuosius stiklus ir kt. Per mikroskopą moksleiviai tyrinėjo įvairių medžiagų ląsteles.

Pasibaigus edukaciniam užsiėmimui, vaikai nepaleido knygų autorių: kalbino, uždavinėjo klausimus, pasakojosi, bendravo, dovanojo pagamintus medžius prisiminimui. Dovilė Bajoraitė ir Simona Jurčiukonytė džiaugėsi puikiu susitikimu, bibliotekai padovanojo knygas „Visurų laboratorija. Miško paslaptis“ ir „Vėžlys, kuris pametė vardą“, kurias bus galima pasiimti skaityti į namus. Bibliotekos viešnios kvietė vaikus saugoti gamtą, sodinti medžius ir juos nešiotis savo širdyse.

Vaida Žalienė

Vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui

Vaidos Žalienės nuotraukos