Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 40 metų – 1864–1904 metais. Unesco knygnešystę pripažino unikalia, analogų neturinčią pasaulyje veikla, o Kovo 16-oji, vieno žymiausių knygnešių Jurgio Bielinio gimimo diena – Knygnešių diena.
40 metų knygnešiai slapta gabeno lietuvišką spaudą iš tuometinės Prūsijos ir Mažosios Lietuvos ir platino visur, rizikuodami savo ateitimi, gyvybe, nepaisydami orų sąlygų pasiekdavo atokiausius kaimelius ir skaityti norinčius žmones. Knygnešys – žodis, sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Žodžio reikšmę galima tik nusakyti ir paaiškinti, nes tiesioginio vertimo nėra. Puikiai tą žodį aprašė italų kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje „Baltijos žiedas“, kur knygnešį pavadino „lietuviškumo kontrabandininku“.
Tradiciškai su Senųjų Trakų lopšelio-darželio Boružiukų grupės vaikais ir jų auklėtojomis Jolanta ir Lina minėjome Knygnešių dieną. Susipažinome su terminais, kas yra knygnešys, kokia jo misija. Naudodami raktą vaikai atsakinėjo į klausimus: kas būtų, jeigu neturėtume knygų, ką reikėtų daryti ir kur slėptume knygas, jei to reikėtų – išgirdome ir įdomių atsakymų: po lova, šaldytuve, duonos kepale ir t. t. Džiugu buvo girdėti žodžius, kad be knygų neturime ateities, nes nemokėsime skaityti, rašyti. Džiaugiamės galėdami laisvai bibliotekoje rinktis norimą literatūrą, o šios edukacijos metu vaikai susipažino ir su lauko bibliotekėlės „Free Library“ paskirtimi.
Vaikai gamino skirtukus, kuriuos laminavome ir dėjome į atrinktas atiduoti gražiai įpakuotas knygas. Tikimės, kad su meile vaikų kurti skirtukai pasieks skaitytojus. Juk smagu dovanas gauti, o dar smagiau dovanoti kitiems.
Susiruošę žygiavome iki bažnyčios, kurios erdvėje ir pastatyta lauko bibliotekėlė. Įdėjome ten suruoštą kraitį įdomių knygų, su žinute visiems skaitytojams: „Knygos lavina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina geriausius troškimus, ugdo protą ir sušildo širdį“ (V. M. Tekerėjus).
Agnieška Uscilienė
