Jeigu tikrai norima padėti atitolusioms, pasienio savivaldybėms, valstybei pakaktų kelių mokesčių sprendimų.
Vienas jų – mažesnis gyventojų pajamų mokestis (GPM) tokiose savivaldybėse gyvenantiems ir jose dirbantiems asmenims. Pabrėžiu – gyvenantiems ir dirbantiems. Pvz. ne 20, o 10 proc. GPM gaunant iki 2000 eurų „ant popieriaus“.
Nuo to valstybės biudžetas prarastų nedaug, o postūmis dirbti periferijoje išaugtų. Netgi gaunant 1000 eurš atlyginimą „ant popieriaus“, 10 proc. GPM lengvata reikštų papildomus 75 eurus. Ar tai daug? Ne mieste ir ne kurorte pakankamai neblogai. Gaunant „ant popieriaus“ 1500 eurų, sumažinus GPM iki 10 proc. žmogaus pajamos padidėtų 130 eurų.
Tokia politika šalies iždo nenuskurdintų. Didesnės pajamos – didesnė žmogaus perkamoji galia. Didesni pirkimai – daugiau kitų mokesčių (PVM, apie akcizus net nešneku). Kitaip tariant, valstybė atsiimtų savo mokesčius per vartojimą. O vartojimo norą neabejotinai užtikrins prekybos reklamos ir akcijos.
Kitu atveju pakraščiai, pasieniai ir toliau merdės. Ar ten kelsis kvalifikuotas specialistas, jaunas darbuotojas, žinodamas, kad gaus kiek arba kur kas mažesnį atlyginimą nei mieste, apskrities centre? Atsakymas kaip ir aiškus.
Mantas Varaška
Kazlų Rūdos savivaldybės meras
Parengta pagal Manto Varaškos facebook paskyrą
