Vienas geriausių pasirinkimų gyvenime – dirbti bibliotekoje

Balandžio 23 d. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginyje paskelbti geriausi 2024 m. bibliotekininkai. Atsižvelgus į Lietuvos bibliotekų tarybos rekomendacijas, geriausiu 2024 m. jaunuoju bibliotekininku pripažintas Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas. Su juo ir kalbamės apie pasirinktą kelią, bibliotekininko profesijos ypatumus.

Gerb. Ovidijau, neseniai Kultūros ministerija paskelbė, kad pelnėte Geriausio jaunojo bibliotekininko vardą. Kokie keliai atvedė Jus į biblioteką? Kas lėmė tokį gyvenimo kelio pasirinkimą?

Kelias, atvedęs į biblioteką, iš pradžių buvo gan paprastas. Pamačiau skelbimą, kad Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka ieško Informacijos skyriaus vyresniojo bibliotekininko. Darbas pagal pareigybės aprašymą pasirodė labai įdomus. Net neabejojau, kad dirbant tokį darbą pradžioje bus nelengva. Nuvykau į darbo pokalbį, pasikalbėjome ir gavau darbą, kaip įprasta, 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui. Taigi tiesiog išdrįsau ateiti… ir šiandien aš vis dar esu nuostabaus Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kolektyvo narys. O tokį gyvenimo pasirinkimą lėmė noras būti šios bibliotekos bendruomenės dalimi, siekis kažką naujo išmokti. Šis darbas kaip tik tą ir siūlė. Žinote, tai buvo mano vienas geriausių pasirinkimų gyvenime – dirbti šioje bibliotekoje. Pradžia tikrai buvo nelengva, reikėjo išmokti labai daug naujų dalykų, kurie man buvo nežinomi. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad atsiradau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, nes Informacijos skyriaus kolegos buvo tie žmonės, kurie man labai padėjo ir man, jaunam žmogui, parodė, kaip turi dirbti tikra komanda. Dabar galiu pasakyti, kas man yra biblioteka šiandien. Kažkam gal tik biblioteka, kažkam gal tik pastatas, bet asmeniškai man tai yra vieta, kuri yra unikali, visiškai kitokia savo veiklomis, ten dirbančiais kolegomis, atvykstančiais lankytojais. Kiekvienas žmogus yra kitoks, smagu vis kitokį lankytoją pasitikti, su juo pabendrauti. Šioje bibliotekoje (manau ir kitose) vyksta įvairus gyvenimas, visko yra daug. Daug minčių, idėjų, šypsenų, gerų emocijų, naujų patirčių, meilės ir šilumos, jaukumo, empatijos, tuo ji man yra žavi. Ji man yra kur kas daugiau nei tik biblioteka.

Prieš kiek metų pradėjote dirbti bibliotekoje ir ar Šilutės biblioteka yra pirmoji Jūsų darbo vieta?

Prieš šešerius metus pradėjau dirbti Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Tai nebuvo pati pirmoji mano darbovietė. Baigęs studijas Kaune, nusprendžiau grįžti į savo gimtąjį kraštą – Šilutę. Grįžus teko dirbti ir kitus darbus, tik vėliau pradėjau dirbti viešojoje bibliotekoje.

Vienas iš vertinimų, suteikiant šį vardą, minimas Jūsų indėlis į Lietuvos informacinės visuomenės kūrimą. Pasidalykite patirtimi nuo ko pradėjote, kokias informacines veiklas vykdote, kokią įtaką tai turi populiarinant biblioteką?

Organizuodami bibliotekoje renginiais visada su komanda stengiamės, kad jie būtų įdomūs, informatyvūs ir naudingi. Tikrai nemažai esame vedę protų mūšių įvairioms miesto bendruomenėms ir jaunimui, todėl pasitelkę juos, perteikiame įvairią ir įdomią informaciją. Aš pats vedu edukacijas, interaktyvius žaidimus. Visa tai yra ne tik žaidimai. Šiomis veiklomis perteikiama naudinga ir aktuali informacija, vyksta neformalusis švietimas. Informacinę visuomenę kuriame tam, kad ji domėtųsi ne tik naujausiomis technologijomis, bet ir savo krašto, Šilutės, Mažosios Lietuvos etnografinio regiono, kultūros paveldu, istorija, čia gyvenusiais žymiais žmonėmis. Kitas svarbus ir atsakingas darbas yra lankytojų konsultavimas informacinių technologijų klausimais. Žmonės ateina prašyti pagalbos. Mūsų, bibliotekininkų, pareiga yra ją suteikti. Konsultuodami lankytojus, kartu juos ir mokome, atliekame šviečiamąjį darbą. Kai išlydi lankytoją patenkintą ir laimingą, tuomet apima pats geriausias jausmas. Vadinasi, esi ten, kur turi būti. Informacinės veiklos, tokios kaip interaktyvūs žaidimai, galvosūkių kambarys, lazerių kambarys, kitos interaktyvios ir patrauklios veiklos, sukuria didelę vertę mūsų bibliotekai ir jos populiarumas yra nemažas.

Dar prieš kelerius metus gan dažnai skambėdavo nuomonė, kad bibliotekos kaip ir neturi ateities. Dabar bibliotekos įrodė, kad taip manantys klysta ir sėkmingai gyvuoja. Kas padėjo įvykti tokiam virsmui?

Mano manymu, tai buvo labai klaidinga nuomonė, jog bibliotekos neturi ateities. Jos ją turi. Bibliotekos yra net bendruomenių kultūros židiniai. Virsmas įvyko, manau, tada, kai bibliotekos pradėjo ne tik išduoti knygas, bet ir užsiimti kitomis veiklomis. Kasmet jos tapo labiau inovatyvios ir šiuolaikiškos, atliepiančios kintančius visuomenės poreikius. Bibliotekos pradėjo vykdyti skaitmeninio ir medijų informacinio raštingumo mokymus, įvairias edukacijas vaikams ir jaunimui, įgyvendino kitas iniciatyvas ir projektus, neįprastas veiklas. Jos tapo kūrybos ir susibūrimo erdvėmis. Populiariausios veiklos yra įvairios edukacijos, knygų ir parodų pristatymai, įvairūs muzikiniai pasirodymai, performansai, susitikimai su žymiais žmonėmis.

Kokios didžiausios šiandienos bibliotekų problemos? Kaip jas, Jūsų manymu, reikėtų spręsti?

Manau, kad bibliotekoms skiriamas per mažas finansavimas. Galėtume sukurti daug daugiau įdomesnių ir visai kitokių formų renginių, tačiau tai nemažai kainuoja. Žinomų atlikėjų ar autorių paslaugos kainuoja brangiai, ypač regionų bibliotekoms juos sunkiau pasikviesti, nes ne visada tam yra lėšų. Dar viena problema yra mažėjantis gyventojų skaičius kaimiškose vietovėse. Nors gal kai kas galvoja, kad kai kuriuose kaimuose reikia uždaryti bibliotekas, nes jose mažėja lankytojų, gana kritiškai vertinčiau šią idėją. Jeigu panaikinsime kaimuose bibliotekas, vadinasi, panaikinsime ir likusius kone vienintelius kultūros židinius. Manau, reikėtų stiprinti ir padėti bibliotekoms, kurios kovoja dėl išlikimo. Taigi finansavimo trūkumas yra viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria dažna biblioteka. Jeigu būtų didesnis bibliotekų finansavimas, galima tik įsivaizduoti, kiek neatrastų formų renginių ir įdomių veiklų organizuotume bibliotekų lankytojams. Kultūrinė, informacinė bei socialinė bibliotekos vertė Lietuvos žmogui taptų dar didesnė.

Vis dar vyrauja nuomonė, kad bibliotekininkai – tylūs, kiek uždari žmonės, gyvenantys knygų pasaulyje. Kiek tiesos esama šioje nuomonėje ir ar keičiasi bibliotekininkų pasaulis?

Ši nuomonė yra klaidinga. Ankstesniais laikais gal taip ir buvo, tačiau šiandien bibliotekininkai yra atviri ir be galo kūrybingi. Tai žmonės, kurie atvira širdimi laukia lankytojo. Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, kad bibliotekoje tik sėdi bibliotekininkė ir išduoda arba priima knygas. Ne kartą esu girdėjęs pasakymą: „Ką jūs toje bibliotekoje veikiate?“. Tai šį stereotipą reikia griauti! Kaip ir minėjau, tai tokia vieta, kur laukiamas kiekvienas, nuo jauniausio iki vyriausio. Ir tikrai bibliotekoje kiekvienas gali surasti sau smagią, patrauklią, naudingą ir įdomią veiklą. Tie, kas nežino, kokios veiklos čia vyksta, kviečiu visus užeiti į savo biblioteką ir susipažinti su ja iš naujo. Patikėkite, atrasite tikrai kur kas daugiau, nei galėjote pagalvoti. Bibliotekų pasaulis keičiasi, jos tampa modernesnės, patrauklesnės, jaukesnės lankytojams, siūlančios daugybę kultūrinių, edukacinių, informacinio raštingumo paslaugų. Nors bibliotekų erdvės, renginiai ir paslaugos keičiasi, tačiau skaitytojų meilė knygai išlieka, nesvarbu, kiek teks bibliotekoms keistis arba prisitaikyti prie kintančios visuomenės poreikių.

Kokią bibliotekos ateitį įsivaizduojate?

Tikiu, kad bibliotekų laukia šviesi ateitis. Jos bus dar šiuolaikiškesnės ir pritaikytos šiuolaikiniam žmogui. Manau, kad su laiku visos bibliotekos bus sutvarkytos, gražios ir jaukios, kojon koja žengiančios su naujausiomis technologijomis. Tai yra neišvengiama.

Beje, dažnas, poilsį sieja ir su knyga. Ar bibliotekininkui knyga taip pat yra laisvalaikio ir poilsio bičiulė?

Daugeliui knygų skaitymas tikrai yra laisvalaikio praleidimo forma. Kai kurie kolegos atsipalaiduoja skaitydami knygas po darbo, nes darbo metu, kaip kiti galbūt įsivaizduoja, bibliotekininkams skaityti nelieka laiko. Mes bibliotekoje išduodame knygas, bet skaitome laisvalaikiu. Tačiau kai kurie kolegos skaito mažiau knygų, jie kitaip praleidžia laisvalaikį. Tai visiškai individualus dalykas.

Kokias knygas rekomenduotumėte paskaityti savo bendraamžiams?

Mano amžiaus žmogaus interesai gali būti labai įvairūs. Tačiau rekomenduočiau paskaityti šias knygas, kurios gali tikti ir jaunimui, ir vyresniojo amžiaus skaitytojams: Roksi Nafousi „Manifestavimas“, Laurento Gunelio „Dievas visada keliauja incognito“, Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, Viktoro E. Franklio „Žmogus ieško prasmės“, Lauros Hillenbrand „Nepalūžęs“.