Maisto praradimas prasideda ūkiuose

Maistas yra prarandamas visose maisto tiekimo grandinės etapuose, įskaitant žemės ūkį. Idealiu atveju, tiek, kiek maisto, skirto žmonėms, pagaminama, tiek turėtų būti suvartota žmonių. Tačiau pasiekti, kad visas derlius būtų nuimtas, visi gyvuliai užauginti ir visa gauta produkcija paskirstyta žmonėms vartoti, nėra įmanoma.

Nepaisant to, kad maisto praradimų pirminėje gamyboje išvengti neįmanoma, būtina dėti visas pastangas, siekiant juos sumažinti. Rengiant priemones, skirtas sumažinti maisto praradimus, reikalinga išsami informacija apie tai, koks maistas prarandamas, kiek ir kur daugiausia jo prarandama, kodėl jis prarandamas. Siekdami atsakyti į šiuos klausimus, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto tyrėjai atliko kokybinį tyrimą – 24 tiesioginių interviu su daržovių, vaisių, uogų, šiltnamių daržovių, mėsinių galvijų, avių, broilerių, kiaulių augintojais bei pieno ir kiaušinių gamintojais. Išsamūs pokalbiai su žemės ūkio produkcijos gamintojais, pateikusiais savo požiūrį ir patirtį maisto praradimų klausimu, sudarė galimybes įvertinti maisto praradimų lygį ūkiuose, nustatyti pagrindines priežastis, dėl kurių susidaro maisto nuostoliai ir atliekos, ir išsiaiškinti priemones maisto praradimams mažinti – tiek taikomas šiuo metu ūkiuose, tiek, jų nuomone, veiksmingiausias apskritai.

Vertinant maisto praradimų lygį augalininkystės ūkiuose, didžiausios nenuimto užauginto derliaus dalys nustatytos uogoms (juodiesiems serbentams ir braškėms, atitinkamai 20–30 proc. ir 20–35 proc.), o nepanaudoto žmonių maistui nuimto derliaus dalys – daržovėms (morkoms ir bulvėms, atitinkamai 15–25 proc. ir 5–30 proc., o atskirais metais – ir burokėliams, iki 30 proc.). Pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių tam tikra dalis užauginto derliaus lieka nenuimta, daržovių, vaisių ir uogų augintojai nurodė nepalankias oro sąlygas bei ligas ir kenkėjus. Kaip kitas svarbias priežastis, dėl kurių nenuimamas visas užaugintas derlius, obuolių ir uogų augintojai, kurių soduose ir uogynuose derlius yra nuimamas rankiniu būdu, įvardijo darbo jėgos trūkumą, daržovių, taip pat ir obuolių augintojai – nepalankią situaciją rinkoje, t. y. mažas kainas, paklausos trūkumą. Svarbiausios priežastys, dėl kurių tam tikra nuimto derliaus dalis lieka nepanaudota žmonių maistui, skirtingo ūkininkavimo krypčių augalininkystės ūkiuose skyrėsi: daržovių augintojai dažniausiai įvardijo veiksnius, susijusius su daržovių kokybe (netinkamą dydį, formą, svorį, spalvą, išvaizdą), sandėliavimo nuostolius ir nepalankią situaciją rinkoje, sodų augintojai, neturintys modernių saugyklų su kontroliuojama aplinka, – sandėliavimo nuostolius, puvimą, uogų augintojai – veiksnius, susijusius su kokybe, šiltnamių daržovių augintojas – veiksnius, susijusius su kokybe ir per didelį užaugintos produkcijos, nepasižyminčios geromis skonio savybėmis, kiekį, kuris nėra parduodamas.

Visų ūkininkavimo krypčių augalininkystės ūkiuose yra taikomos tam tikros priemonės maisto praradimams sumažinti. Didžioji dauguma augintojų stengiasi planuoti derliaus nuėmimą, vykdyti ligų ir kenkėjų kontrolę, mokyti darbuotojus, kaip profesionaliai ir atsargiai tvarkyti produkciją. Kai kurie daržininkystės ir uogininkystės ūkiai taiko techninius sprendimus, siekiant išvengti nepalankių oro sąlygų poveikio – apsaugą nuo šalnų, tinklus nuo krušos, drėkinimą vasarą, šiltnamių daržovių ūkis – techninius sprendimus, leidžiančius valdyti mikroklimatą šiltnamiuose. Didesniuose visų ūkininkavimo krypčių ūkiuose yra įrengtos modernios produkcijos saugyklos, naudojamos pažangios produkcijos pakavimo sistemos. Viename aplankytame uogininkystės ūkyje yra vykdomas perdirbimas. Augalininkystės produkcijos augintojų nuomone, vienos iš veiksmingiausių priemonių maisto praradimams sumažinti, yra techniniai sprendimai, siekiant išvengti nepalankių oro sąlygų poveikio. Daržovių ir vaisių augintojams svarbios yra modernios produkcijos saugyklos su kontroliuojama aplinka, o uogų augintojams – saugyklos su kontroliuojama temperatūra ir transporto priemonės su šaldymo įranga. Siekiant sumažinti ligų ir kenkėjų daromą poveikį derliui, daržovių ir vaisių augintojai akcentavo didesnės augalų apsaugos priemonių įvairovės užtikrinimą. Obuolių ir braškių augintojai, kurie samdo darbuotojus derliui nuimti, pabrėžė kliūčių, susijusių su darbuotojų įdarbinimu, pašalinimą. Kaip kitas veiksmingas priemones maisto praradimams sumažinti, daržovių augintojai įvardijo perdirbimą ūkiuose, didesnius leistinus nuokrypius vyraujantiems aukštiems produkcijos kokybės standartams, kokybės standartų neatitinkančios produkcijos pardavimų plėtrą ir vartotojų švietimą dėl produkcijos prekinės išvaizdos, obuolių augintojai – pardavimų galimybių obuoliams, nepasižymintiems geriausiomis estetinėmis savybėmis, tačiau užaugintiems ekologiškai ar taikant tausojančias technologijas, didinimą, uogų ir šiltnamių daržovių augintojai – perdirbimą ūkiuose ir pardavimų perdirbtai produkcijai plėtrą.

Vertinant maisto praradimų lygį gyvulininkystės ūkiuose, didžiausi nustatyti avininkystės ūkiuose (53,5 proc. nuo parduotos produkcijos), o mažiausi – pienininkystės ūkiuose (0,3 proc. nuo bendros produkcijos). Svarbiausiomis priežastimis, dėl kurių tam tikra mėsos produkcijos dalis yra prarandama, gyvulių augintojai dažniausiai įvardijo ligas ir traumas bei nuostolius dėl laukinių plėšrūnų agresijos. Pieno gamintojams teko išpilti dalį primelžto pieno į kanalizaciją dėl netinkamos pieno kokybės. Kiaušinių gamintojas praranda dalį produkcijos dėl kiaušinių įskilimo, nukritimo, sudužimo. Visų ūkininkavimo krypčių gyvulininkystės produkcijos gamintojai pripažino, kad, siekiant sumažinti maisto praradimus, būtina sudaryti kuo geresnes gyvulių laikymo ir šėrimo sąlygas. Avių augintojai nuostoliams sumažinti ypač akcentavo būtinybę reguliuoti laukinių plėšrūnų populiaciją ir apsaugą nuo šių plėšrūnų.

Autoriai Ovidija Eičaitė, dr. Tomas Baležentis, Erika Ribašauskienė

Nuotr. autorė Gintarė Ulman