Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) įkurtame maisto klube „Kartu-skanu“ renkasi maisto kultūrai neabejingi žmonės. Bibliotekose veikiantys knygų, šachmatų ar rankdarbių klubai šiandien jau nieko nestebina, bet Maisto klubas bibliotekoje, kol kas yra išskirtinis objektas. Čia maistas kaip ritualas – kartu gaminama, skanaujama ir bendraujama. „Mums svarbu sutelkti kulinarijos įvairove, tvarumu, maisto švaistymu bei taupymu, parama maistu ir sveiko maisto gamyba besidominčius žmones, juos vaišinti pietumis, kurių tikslas – kartu bendraujant atrasti sveikesnių sprendimų sau ir aplinkai. Į susitikimus kviečiame ateiti įvairaus amžiaus žmones, svarbiausias kriterijus – noras būti bendruomenėje, bendrauti ir dalintis žiniomis. Kovo 21 dieną organizuojamas Maisto klubo „Kartu-skanu“ ir Knygų klubo „Skyrius“ narių bendras susitikimas, kuriame bus nagrinėjami grožinės literatūros tekstai, kuriuose slypi mitybos paslaptys. Kovo 28 d. visuomenės sveikatos specialistai besidomintiems atliks kūno sudėties analizę ir suteiks kvalifikuotą konsultaciją. Kovo 31 d. svečiuosis biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sporto universiteto docentė, dietistė Sandrija Čapkauskienė, kuri papasakos apie sveiką mitybą ir išduos, kokie slapti priešai gali slėptis mūsų lėkštėse“, – dalyvauti Maisto klubo veiklose kviečia koordinatorė, bibliotekos edukatorė Mingailė Baltramiejūnė.
Maisto klubas „Kartu-skanu“ siunčia žinutę – lietuvių mityba dar nėra visiškai
subalansuota ir sveika, vertėtų susirūpinti išmetamo maisto kiekiais, tad mokykimės kartu sudaryti receptus ir derinti maistą iš likusių ingredientų. Paskutinių metų tendencijos tokios, kad įtakojant visuotiniam atšilimui ir vis labiau įsivyraujantiems tvarumo principams, pasaulyje dar daugiau dėmesio bus skiriama kovai su maisto švaistymu, sveikatingumui, dar labiau išpopuliarės augalinė mityba. Bibliotekoje kiekvieną penktadienį iki kovo 31 d. organizuojami bendruomenės pietūs, kurių metu vietos bendruomenė ir kiti miesto gyventojai kviečiami nemokamų pietų, susipažįstant su lietuviška virtuve, etnoregionų kulinarija ir tradicijomis. Visa projekto metu sukurta receptūra pateikiama atviroje projekto platformoje „Kartu-skanu“.
Maisto klubas „Kartu-skanu“ ir bendruomenės pietūs organizuojami pagal Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos projekto „Bendruomenės pietūs „Kartu-skanu!”, finansuojamo Europos kultūros fondo „Europe Challenge 2022“, programą.
Apie praktines Maisto klubo veiklas, tvarumą bei kitas aktualijas kalbame su maisto produktų technologe Virginija Giniotiene.
Kokie Jūsų pastebėjimai dalyvaujant Maisto klubo „Kartu-skanu“, suburiančio
bendruomenę, veiklose?
Labai įdomus projektas suburti bendruomenę, rasti bendraminčių, kalbėtis pačiomis
įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas, kurios, galbūt, neduoda ramybės jau ne vieną dieną. Maistas džiugina kūną, o žinios – sielą. Džiugu, kad į Maisto klubą ateina vis daugiau žmonių, ieškančių ne tik naujų skonių, bet ir naujų pažinčių, naujų idėjų savo virtuvei. Tikiuosi, kad ateities susitikimuose atsiras labai įdomių temų apie naujas kryptis tiek valgymo, tiek maisto ruošimo kultūroje. Tikiu, kad bus kalbama apie vegetarizmą, veganizmą, apie kitų tautų virtuvių įtaką mūsų įpročiams. Juk maistas neatsiejamas nuo mūsų kasdienybės, tad ,,prisijaukinkime“ jį, dalindamiesi patirtimi ir žiniomis.“
Ką manote apie tvarumą ir taupymą virtuvėje?
Dažnai girdime skambius žodžius – tvarumas, tvarus gyvenimo būdas, tvarus
vartojimas. Tai labai plati tema, būtų galima ją išplėtoti iki begalybės. Maisto vartojimas, produktų taupymas taip pat gali būti vienas iš tvaraus gyvenimo koncepcijos plėtojimo klausimų. Šiandien maisto prekių parduotuvėse matome perteklinį maisto produktų pasirinkimą. Tai palengvina vartotojams greičiau nusipirkti, parsinešti į savo virtuvę maisto produktus ir iš jų ruošti savo mėgstamus patiekalus. Nors paprastai kiekvienuose namuose yra tam tikras maisto produktų atsargų kiekis, su kuriais varijuojant ir pridedant vos 1 ar 2 iš parduotuvės nupirktus maisto produktus, galima paruošti puikius patiekalus. Labai svarbu į maisto ruošimo procesą žiūrėti kūrybiškai: jeigu namuose neturime kažkurio reikalingo produkto, tikėtina, kad galima atrasti kažką, kas gal net patobulintų ruošiamą patiekalą. Siūlau pabandyti tiesiog ,,padžiazuoti’’ virtuvėje, kad tai būtų ne tik patiekalas, bet dar ir malonumas jį valgant. Taigi, taupykime maisto produktus, ruošdami valgį savo namuose. Jei taupysime juos, savaime pasigaminsime maisto patiekalo ne per daug, o gal net per mažai. Bet tai nėra bėda – jei sotumo jausmas, kad ir kiek palaukus neatsiranda, ko gero, rasite kažką krimstelti (gal tai būtų riešutas, gal tiesiog juodos duonos riekelė, ar koks nors kitas jūsų mėgstamas produktas). Bet kaip malonu būna pagaminusiam maistą matyti, kad jis visas iki paskutinio kąsnelio suvalgytas!
Kokia šiandieninė lietuvių virtuvė?
Labai įdomi ir įvairi. Joje vis dažniau sutinkame pačių įvairiausių pasaulio tautų
akcentų maisto ruošime, jo valgyme, jo pritaikyme mūsų, lietuviškai virtuvei. Jeigu pasidomėtumėm tradiciniais lietuvių patiekalais, atėjusiais iš mūsų ankstesnių kartų, pamatytume, kad jie labai sotūs, riebūs, gana lengvai paruošiami.
Kokiai produkcijai teikiate pirmenybę, be kurios negali apsieiti nei vieni pietūs?
Šiandien mūsų gyvenimo būdas verčia mus pagalvoti ir apie tai, kiek greitai
suvirškinamas maistas turėtų būti. Tokiu atveju, šalia pagrindinių patiekalų atsiranda nemažai daržovių, tiek apdorotų (virtų, raugintų, marinuotų), tiek tiesiog susmulkintų, prieskoniuotų daržovių. Taigi, aš daržoves valgau kiekvieno valgio metu – na, nebent pusryčiaujant, valgant kruopų arba dribsnių košę, daržovės nėra būtinos.
Dėkojame už pokalbį.
Renata Rudienė
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos metodininkė rinkodarai ir viešiesiems ryšiams
