Maestro Gintaras Rinkevičius apie R. Wagnerio „Lohengriną“ Klaipėdos festivalyje

Gintaras Rinkevičius su sūnumi Mariumi. Kristinos Cvetkovės nuotr.

Rugpjūčio 8 d. 21.30 val. „Klaipėdos energijos“ teritorijoje suskambės fragmentai iš Richardo Wagnerio romantinės operos „Lohengrinas“. Juos atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir mišrus choras, diriguojami kviestinio maestro, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento, Nacionalinės premijos laureato Gintaro Rinkevičiaus. Ruošiantis „Lohengrino“ koncertiniam atlikimui, G. Rinkevičiui talkins sūnus, dirigentas Marius Rinkevičius.

Scenoje pasirodys ryškiausi Lietuvos ir užsienio operos solistai: Edgaras Montvidas (Lohengrinas), Lauren Fagan (Elza, Australija / Didžioji Britanija), Tadas Girininkas (Karalius Heinrichas), taip pat Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Wiktorija Wizner (Ortrūda / Lenkija) ir Evertas Soosteris (Karaliaus šauklys / Austrija). Spektaklį lydės specialiai šiam vakarui kurtas šviesų dizainas.

Paklaustas, kuo jam ypatinga R. Wagnerio muzika ir opera „Lohengrinas“, Gintaras Rinkevičius teigia, kad „Lohengrinas“ – vienas žymiausių Wagnerio veikalų. Maestro pripažįsta, kad jį žavi viskas: „Wagnerio muzika yra fantastiška, įtraukianti savo dramaturgija ir unikali savo filosofija“. Kalbėdamas apie „Lohengriną“, dirigentas pabrėžia, jog jį žavi šios muzikos švytėjimas, prisilietimas prie šventojo Gralio taurės. „Kas nenorėtų prie to prisiliesti? O prisiliesti prie šio kūrinio muzikos – tarsi galimybė priartėti prie šv. Gralio taurės… Aišku, kalbu perkeltine prasme. Manau, kad labai svarbu, jog mūsų gyvenime būtų dalykai, kurie nušviestų kelią, o „Lohengrino“ muzika, kaip ir operos „Parsifalis“, – šviečianti. „Lohengrinas“ – švytėjimas pačia geriausia šio žodžio prasme“, – sako G. Rinkevičius.

Asmeninis maestro santykis su kompozitoriumi, dirigentu Richardu Wagneriu apibūdinamas su pagarba ir nuolankumu. „Wagneris buvo toks išskirtinis menininkas, kad kitas ne mažiau žinomas kompozitorius Giuseppe Verdi jį garbino, dievino ir lenkėsi. Šiuo metu labai domiuosi Wagnerio vėlyvosiomis operomis „Lohengrinas“, „Parsifalis“, „Tristanas ir Izolda“, tetralogija „Nibelungo žiedas“. Man, kaip ir kitiems dirigentams, prisilietusiems prie genialios muzikos, kyla tik vienas retorinis klausimas: koks turėjo būti genialus kompozitorius, kad sugebėjo taip sumaniai ir apgalvotai sukurti kūrinį, kuriame muzikinė dramaturgija tokia įtaigi, jog jam nereikia jokios režisūros. Juk kartais režisieriai kūrinius pakeičia pagal savo sumanymus ar savo asmenybe bando užgožti Wagnerį. Niekada nepasiseks jo aplenkti. Šioje muzikoje slypi viskas. Ir režisūra taip pat.“

Kalbėdamas apie Wagnerio genialumą, maestro pažymi, kad muzika – ne sportas, čia nėra lenktynių. „Man gaila tokių kompozitorių, nes jie neranda savo kelio. Stengtis pralenkti W. A. Mozartą, R. Wagnerį, J. Brahmsą, F. Šubertą, L. van Bethoveną – beviltiška. Jie tokie vieninteliai…“

Ruošiantis „Lohengrinui“, Gintarui Rinkevičiui talkins jo sūnus Marius – jaunas dirigentas, šiuo metu baigęs antrą kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tai pirmasis jų bendras darbas. Marius labai aktyviai dalyvauja pasirengime: jau savaitę repetavo su KVMT simfoniniu orkestru. „Repeticijų bus ir daugiau. Man tai didelė pagalba. Jei režisieriai turi asistentus, tai ir dirigentams jie labai praverčia. Ir, žinoma, Mariui tai nuostabi praktika. Galimybė diriguoti simfoniniam orkestrui jaunam dirigentui labai svarbi. Jaunas dirigentas tobulėja diriguodamas simfoniniam orkestrui, o ne tik fortepijonui.“

Paklaustas apie scenoje pasirodysiantį tarptautinį solistų kolektyvą, maestro teigia, kad su dauguma šių solistų – Edgaru Montvidu, Lauren Fagan, Tadu Girininku – jam jau teko susitikti kitose scenose. „Tai tikrai išskirtiniai profesionalai, kurie atliks sudėtingas partijas. Visi jie puikiai dainuoja. Tai solistai, kurie praturtins „Lohengrino“ atlikimą, padarys jį įdomiu ir dar patrauklesniu klausytojams.“

Paklaustas ar šis pastatymas gali keisti publikos požiūrį į Wagnerio muziką – dažnai laikomą sudėtinga ar net elitine, maestro sako: „Gerai muzikai – visada tie patys kriterijai. Elitine muzika nemėgstu vadinti jokios muzikos. Svarbu, kad žmonės ją žino ir mėgsta.“

Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą G. Rinkevičius atsiliepia su pagarba ir šiluma: „Galiu skirti tik pačius geriausius žodžius. Orkestro muzikantai labai uoliai repetuoja. Puikus orkestro profesionalų susiklausymas, gera darbo tvarka ir disciplina. Miela ir malonu čia dirbti bei ruoštis „Lohengrinui“.“

Paklaustas, ką palinkėtų į šį reginį besiruošiančiai publikai, maestro sako: „Aš esu tikras, kad žiūrovų bus daug, nes tai bus įvykis!“

KVMT inf.