Lyderystė per įtraukųjį ugdymą. Kaip kurti mokyklą visiems?

2024 m. startavęs visuotinis įtraukusis ugdymas įnešė sumaišties švietimo bendruomenėje. Naujovei reikėjo pasiruošti. Šalčininkų rajono švietimo įstaigos atsakingai priėmė šį iššūkį ir tobulino mokytojų kompetencijas. Kartu Šalčininkų rajone startavo projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“, kuriame jo dalyviai kaip vieną iš sudedamųjų ugdymo organizavimo dalių išgrynino įtraukiojo ugdymo svarbą.

Gruodžio 10 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius pakvietė švietimo įstaigų vadovus, mokytojus, pagalbos specialistus į konferenciją, kurioje pristatyti įtraukiojo ugdymo organizavimo pasiekimai per lyderystės prizmę. 

– Lyderystės esmė – motyvuoti darbuotojus ir parodyti jiems organizacijos kryptį, užtikrinant, kad visi siektų to paties tikslo. Lyderystė dažnai yra vadovo vaidmens dalis, bet ne visada. Projektų vadovai, prižiūrėtojai, komandų vadovai ir mokytojai yra lyderystę praktikuojančių profesijų pavyzdžiai. Yra keletas lyderystės teorijų. Populiariausia lyderystės filosofija laikui bėgant keitėsi, – pradėjo konferenciją Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič. – Lyderystė – tai bendravimas su kitais siekiant bendros tikslo, aiški informacija apie viziją ir tikslus itin svarbi, kad komanda judėtų ta pačia kryptimi, – tęsė ji.

Vedėjos teigimu, svarbesnė yra kelionė į lyderystę, o ne kelionės tikslas. Jai pritarė vicemeras Valdemar Sliževski teigdamas, jog lyderystė ir įtraukusis ugdymas – svarbūs šiuolaikinio švietimo komponentai.

– Džiaugiuosi, kad savo švietimo įstaigose stengiatės diegti tokį lyderystės modelį, kuris atspindėtų įtraukiojo ugdymo filosofiją. Įtraukusis ugdymas savivaldoje apima labai daug įstaigų ir turi kelis lygmenis – institucinis sprendimų priėmimas, konkretus valdymas įstaigose, bendradarbiavimas ir asmeninis lygmuo. Asmeninis lygmuo, kai savyje ugdome suvokimą, jog turime gyventi bendruomenėje, kuri yra be galo įvairi, mokomės tai pripažinti be jokio išankstinio nusistatymo ir priimame tai kaip duotybę, atrandame motyvaciją augti, – pasakė vicemeras Valdemar Sliževski.

Programoje „Tūkstantmečio mokyklos II“ dalyvaujančios Šalčininkų rajono gimnazijos konferencijos dalyviams pristatė savo lyderystės modelį ir įžvalgas. Pirmoji į susirinkusius kreipėsi Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Beata Zarumna, akcentuodama, kad lyderystė taikosi į visus gimnazijos bendruomenės narius, tai ne projektas ar programa, tai gimnazijos kasdienybė. Pranešėja pakvietė žiūrėti gimnazijos mokinių sukurtą filmą apie įvykusius pokyčius, atnaujintas klases, klasėmis virtusius koridorius, sensorinį kambarį, mokiniams su negalia pritaikytas klases, tarpusavio santykių gaisrų kilimo prevenciją socialinių pedagogų kabinetuose, mokinių įsitraukimą į lauko klasės statybas ir pan. Šiame filme vaikai papasakojo, kad lyderystė prasideda ne gimnazijos direktorės kabinete, o kyla iš jų noro augti ir tobulėti. Jų teigimu, gimnazijoje besimokantys mokiniai mokosi suprasti, kokie jie yra ir kaip galima ištiesti pagalbos ranką, kelti iniciatyvas ir priimti sprendimus. Šiame filme Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos bendruomenė parodė, kad kiekvienas mokinys yra svarbus, kaip ir svarbūs jo jausmai ir palaikymas.

Eišiškių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marijola Antul lyderystę šioje gimnazijoje išskyrė kaip komandinio darbo sėkmę. Jos teigimu, formuojant lyderystės politiką gimnazijoje svarbiausia mokytojas, nuo kurio priklauso mokinių gerovė ir emocinė būsena. Dirbti vienam yra kur kas sudėtingiau, tačiau subūrus stiprią komandą, galima tikėtis aukštų rezultatų. Pirmas ir svarbus žingsnis, kurį turi žengti mokykla – vaikas turi norėti eiti į mokyklą, nesijausti kitoks, dalyvauti mokyklos gyvenime. Savo įžvalgas patvirtinti realiu pavyzdžiu Marijolia Antul paprašė pradinių klasių mokytojos Danutos Kisel, kurios klasėje mokosi ypatingas vaikas. Suburta pagalbos specialistų ir padėjėjų komanda užtikrino, kad jis nesijaučia atstumtas, o nuo jo buvimo klasėje priklauso kitų mokinių veiklų sėkmė. Kartu su integracija dėmesys skirtas ir individualiam darbui, atsižvelgiant į jo individualius poreikius. Tai visos gimnazijos bendruomenė stiprybė, taip demonstruojama lyderystė.

Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos psichologė Oksana Rympo lyderystę įvardijo kaip nuolatinį gimnazijoje vykstantį procesą, kuriame dalyvauja stipri ir motyvuota komanda. Stiprinant gimnazijos mokytojų profesines kompetencijas, dirbant su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiai mokiniais, buvo įkurta nauja pagalbos mokiniui specialistų metodinė grupė, kuri teikia profesionalią švietimo pagalbą kitiems mokytojams, tėvams ir mokiniams. Pranešėja pastebėjo, jog pokytis jų bendruomenėje jaučiamas įtraukus specialiuosius poreikius turinčius mokinius į kūrybinę veiklą: renginių organizavimą, dalyvavimą projektuose, konkursuose ir akcijose. Ypatingų vaikų saviraiškos skatinimas sustiprino jų pasitikėjimą savimi ir suteikė teigiamų emocijų, kurios jiems labai reikalingos. Svarbiausia, kad gimnazija prieinama kiekvienam. Psichologė pasidžiaugė, kad kitas žingsnis – sensorinio kambario įrengimas. Jame specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai galės atsipalaiduoti, sumažinti stresą, nerimą ar emocinį susijaudinimą, sensorinių dirgiklių perteklių.

Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos direktorė Danuta Zuzo kaip lyderystės pagrindą išskyrė komandinio darbo svarbą. O taip pat teorinių žinių sustiprinimą praktika. Todėl gimnazijoje organizuojant kvalifikacijos kėlimo mokymus ir programas kiekvieną lydėjo praktinės veiklos, išvykimas į kitas Lietuvos ir užsienio švietimo įstaigas. Ji pabrėžė, kad skirtingų vaikų gebėjimai – ne kliūtis, o nauja galimybė, tačiau svarbu pastebėti ir padėti atsiskleisti kiekvienam vaikui. Danuta Zuzo atkreipė dėmesį, kad gimnazijos bendruomenėje ugdomas požiūris, jog įvairovė – tai stiprybė. Jos teigimu, kuriant stiprią gimnazijos pedagogų komandą, būtina pažinti vienas kitą, atrasti stipriąsias puses ir naujus gebėjimus.

Panašu į tai, kad kiekviena mokykla ieško savo sėkmės kelio į sėkmingą įtraukųjį ugdymą, kuriame svarbų vaidmenį vaidina bendruomenės empatija ir pagarba tyliai pereinanti į lyderystę.

Antroje konferencijos dalyje jos dalyvius su įtraukios mokyklos gairėmis supažindino Pietryčių Norvegijos universiteto Edukologijos instituto docentė dr. Ieva Kuginytė – Arlauskienė. Jos teigimu, svarbus įtraukties suvokimas, ar kiekvienam suteikiama galimybė mokytis ir tobulėti taip, kad tai būtų prasminga konkrečiam asmeniui. Dalyvavimas kultūroje – tai dalyvavimas mokymosi veikloje ir mokymosi bendruomenėse kartu su kitais. Svarbiausia įtraukiojo ugdymo bruožai: galimybė pasirinkti mokytis artimiausioje mokykloje, taikyti „nulinio atmetimo“ politiką, visi mokiniai gali mokytis įprastose klasėse kartu su bendraamžiais, tinkami pedagoginiai ištekliai. Vaikų buvimą mokykloje pranešėja pavadinimo gyvenimu ir akcentavo vaiko įgalinimą pačiam surasti sprendimą.

Konferencija „Lyderystė per įtraukųjį ugdymą. Kaip kurti mokyklą visiems?“ pakvietė Šalčininkų rajono švietimo įstaigų bendruomenes ne tik ieškoti kelio į sėkmę, bet ir atrasti stiprias puses kylančiose kliūtyse, ieškoti naujų būdų ir metodų, stiprinti kompetencijas ir kurti ilgalaikį pokytį, jog svarbūs yra visi mokiniai.

Savivaldybės inf.