LNDM Prano Gudyno restauravimo centras atvers slaptą restauratorių pasaulį

Prano Gudyno restauravimo centro edukacijų erdvė Restauratoriaus kertė. Gintarės Grigėnaitės/LNDM nuotr

Vasario 2–4 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (Rūdninkų g. 8, Vilnius) duris atvers nauja edukacinė erdvė „Restauratoriaus kertė“. Ji kvies lankytojus žengti už parodų salių ribų – į paprastai nematomą meno kūrinių ir kultūros vertybių restauravimo pasaulį. Čia atsivers restauratorių darbo kasdienybė, kruopštūs ir dažniausiai nuo lankytojų akių paslėpti procesai, be kurių neįsivaizduojamas nei muziejus, nei apskritai kultūros paveldo išlikimas. Kertėje vyks edukacijos, paskaitos ir mokymai, kuriuos ves restauravimo profesionalai, o atidarymo dienomis lankytojų lauks speciali programa.

„Restauratoriaus kertė“ – tai kvietimas tiems, kurie nori ne tik grožėtis menu, bet ir suprasti, kokia didelė atsakomybė slypi už kiekvieno išsaugoto kūrinio. Čia, Prano Gudyno restauravimo centre, atveriamas nematomas, bet esminis kultūros paveldo sluoksnis – preciziškas, mokslinis ir kartu labai žmogiškas darbas, nuo kurio priklauso, ar Lietuvos meno istorija išliks ateinančioms kartoms. Kviečiame suaugusius lankytojus ateiti ir patirti šį procesą iš arti, užduoti klausimų, kuriems retai pasitaiko proga, ir patiems pajusti, ką reiškia tapti tiltu tarp praeities ir ateities.“, – kviečia LNDM Generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

Edukacijų turinys atspindės platų Prano Gudyno restauravimo centro veiklos spektrą – nuo tekstilės, keramikos ir meninių baldų iki archeologinių radinių, auksuotės, metalo, molbertinės tapybos, meno kūrinių ant popieriaus bei polichromuotų medinių skulptūrų restauravimo.

Atidarymo programa – galimybė išbandyti restauratoriaus profesiją

Vasario 2 d., 17.30 val., lankytojai kviečiami į edukaciją „Auksuotės dirbtuvių paslaptys“, skirtą susipažinti su subtilia ir preciziška auksuotės restauravimo specifika. „Šiose dirbtuvėse šiek tiek išsklaidysime mitus – atskleisdami įvairiapusės technologijos principus, supažindindami su skirtingais jos etapais ir suteikdami galimybę patiems praktiškai išbandyti auksuotės procesą, kuriant auksu tviskantį istorinių rėmų dekoro fragmentą“, – į dirbtuves kviečia auksuotės restauratorė Ingrida Bagočiūnienė.

Vasario 3 d., 17.30 val., vyksianti ekskursija „Kur susitinka praeitis ir dabartis“ pakvies į pažintį su didžiausiomis Baltijos šalyse restauravimo dirbtuvėmis. Ekskursiją ves meninių baldų restauratorius Lukas Rakauskas ir auksuotės restauratorė Ingrida Bagočiūnienė. Pasak L. Rakausko, „Restauravimo centras – tarsi muziejų užkulisių dalis, itin svarbi meno vertybėms. Tai pirmoji jų stotelė pakeliui į ekspozicijų erdves ar saugyklas, savotiška „gydymo“ vieta. Ekskursijos metu siekiame suteikti supratimą apie meno vertybių gyvenimą per restauravimo procesą – labai įdomų ir kartu itin atsakingą, grindžiamą moksliniais tyrimais, žiniomis ir aukšta profesine etika.“

Ekskursijos metu dalyviai apsilankys Mokslinių tyrimų skyriuje, auksuotės, meninių baldų ir archeologinių radinių dirbtuvėse bei išgirs istorijų apie netikėtus radinius ir sprendimus, lemiančius kūrinių likimą.

Programą vasario 4-ąją, 17.30 val., užbaigs edukacija „Nuo karvės iki ožio: oda Lietuvos archeologijoje“. Jos dalyvius dr. Arūnas Puškorius supažindins su archeologinės odos tyrimais ir restauravimu. „Mūsų kūno didžiausias organas yra oda. Ji tūkstantmečius būdavo išdirbama ir naudojama įvairiems dirbiniams gaminti“, – teigia edukatorius. Dalyviai sužinos apie senovinius odos apdirbimo būdus, jų reikšmę radinių išlikimui ir tyrimams, o praktinėje dalyje mokysis Renesanso epochos odos pynimo technikos ir pasigamins natūralios odos apyrankę.

Vienas didžiausių restauravimo centrų Baltijos šalyse – iš arti

„Restauratoriaus kertė“ gimė iš poreikio atverti visuomenei profesiją, kuri dažniausiai lieka šešėlyje, nors būtent nuo jos priklauso, ar laiko paženklinti kūriniai išliks ateities kartoms. Restauratoriaus darbas – lėtas, preciziškas dialogas su praeitimi, reikalaujantis ne tik išskirtinio kruopštumo ir kantrybės, bet ir gilių technologinių, menotyros bei gamtos mokslų žinių, svarbių ne tik nacionaliniam, bet ir tarptautiniam kultūros paveldo išsaugojimui.

Ne mažiau svarbus ir kitas, rečiau pastebimas restauravimo aspektas – bendradarbiavimas. Vienas kūrinys neretai tampa kelių sričių specialistų darbo lauku: drobę gaivina molbertinės tapybos restauratoriai, jos rėmus – auksuotės ir meninių baldų meistrai, o tyrėjai padeda atskleisti medžiagų kilmę ir jų pokyčius bėgant laikui. Restauravimas čia suvokiamas kaip bendras darbas, paremtas įvairių kompetencijų derme.

Prano Gudyno restauravimo centras – vienas didžiausių Baltijos šalyse  – telkia daugiau nei 60 skirtingų sričių profesionalų. Čia dirbantys patyrę restauratoriai ir edukatoriai ves edukacijas „Restauratoriaus kertė“, kurių metu dalinsis kasdienio darbo patirtimi ir atskleis restauravimo profesijos sudėtingumą bei svarbą. Bilietus galima įsigyti: bilietai-pgrc.lndm.lt. Edukacijos ir ekskursijos skirtos asmenims nuo 16 metų.

Edukacinė erdvė „Restauratoriaus kertė“ sukurta bendradarbiaujant su dizainere ir šiuolaikinio meno kūrėja Jurga Juodyte-Žalnierukyniene ir baldų kūrėju Dainiumi Žalnierukynu.

 Banguolė Žalnieriūnaitė