Ligonių kasos: kitąmet PSDF biudžetas sieks beveik 3,5 milijardo

Vyriausybė pritarė 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 411,2 mln. eurų (13,5 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys apie 3,5 mlrd. eurų.

„Kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas išaugs išties reikšmingai. Pakaks lėšų ne tik užtikrinti jau anksčiau priimtų sprendimų vykdymą, bet ir apmokėti naujas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuoti naujus vaistus, didinti gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį“, – teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius.

Pokyčiai biudžeto struktūroje

Atsižvelgiant į nuo 2024-ųjų besikeičiantį Sveikatos draudimo įstatymą, keičiasi ir kitų metų PSDF biudžeto pajamų ir išlaidų struktūra. PSDF biudžeto pajamoms nebepriskiriamos išieškotos ir grąžintos lėšos dėl PSDF biudžetui padarytos žalos, Europos ekonominės erdvės šalių narių ir Šveicarijos Konfederacijos pervedamos lėšos už šių šalių apdraustųjų gydymą Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei lėšos, pervedamos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis. Šios lėšos bus laikomos PSDF sąnaudų kompensacija.

Be to, PSDF biudžeto išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bus priskirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms, o išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms – vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai.

Taip pat PSDF biudžete atskirai bus apskaitomi Sveikatos draudimo įstatymu nustatyti valstybės biudžeto asignavimai valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti. Pavyzdžiui, apmokėti paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti (greitajai medicinos pagalbai); skirti lėšas kompensacijoms kraujo donorams mokėti ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti; padengti gyventojams išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) priemokas; apmokėti PSDF biudžeto lėšomis nekompensuotinas išlaidas.

Išaugs pajamos, didės išlaidos

VLK Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės teigimu, Finansų ministerijos prognozuojamas ekonominės raidos scenarijus palankus PSDF biudžeto pajamoms augti. Tai atspindi ir prognozuojamas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų sumos pokytis, nes šių įmokų suma 2024 m. biudžete didėja beveik 18 proc. Pagrindinę PSDF biudžeto pajamų dalį sudaro būtent privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Pagal siūlomą projektą 2024 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys:

• PSD įmokos, administruojamos „Sodros“ – apie 2,4 mlrd. eurų;
• valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – daugiau nei 898 mln. eurų;
• valstybės biudžeto asignavimai valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti – per 167 mln. eurų;
• kitos pajamos – 22,3 mln. eurų.

„Planuojama, kad 99 proc. kitų metų PSDF biudžeto pajamų sudarys sveikatos draudimo įmokos ir valstybės biudžeto asignavimai. Visos šios lėšos bus skiriamos sveikatos priežiūrai – asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, sveikatos programoms ir kitoms išlaidoms apmokėti“, – sako S. Adamkevičiūtė.

Ateinančių metų PSDF biudžete, palyginti su šiais metais, numatytos 266 mln. eurų (12,4 proc.) didesnės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 62 mln. eurų (10,8 proc.) daugiau bus skirta vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, ortopedijos techninėms priemonėms ir medicinos priemonių nuomai kompensuoti. Dar 40 mln. eurų (24,4 proc.) daugiau bus skiriama sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti.

Kam bus panaudotos papildomos lėšos?

Lėšos, skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, sudaro pagrindinę PSDF biudžeto išlaidų dalį – 2,4 mlrd. eurų (apie 70 proc. visų išlaidų). Kitąmet planuojama didinti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, siekiant suteikti galimybes gydymo įstaigoms didinti darbo užmokestį ne mažiau nei 10 proc. Tam planuojama skirti 178 mln. eurų. Taip pat įsipareigojimų tęstinumui užtikrinti, paslaugų plėtrai, naujoms paslaugoms dar papildomai numatyta skirti 128 mln. eurų.

2024–2026 m. numatoma ir toliau plėtoti ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas, didinti dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų skaičių, pradėti teikti naujas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas paslaugas. Tokiu būdu siekiama skatinti sudėtingų diagnostikos ir gydymo metodų taikymą ambulatorinėje praktikoje ir mažinti hospitalizaciją. Be to, ir toliau bus tobulinama gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo tvarka, siekiant sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą sieti su jų kokybe ir efektyvumu. Numatoma keliais etapais diferencijuoti gydytojų specialistų konsultacijas ir didinti didesnės apimties ambulatorinių paslaugų bazines kainas.

Siekiant gerinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros prieinamumą, numatoma palaipsniui iki 2030 m. didinti šeimos gydytojo komandą, įtraukiant į ją naujus komandos narius ir didinant šeimos gydytojo komandoje įdarbintų specialistų etatų skaičių. Taip pat planuojama skatinti psichikos sveikatos centrus už geresnę asmenų, kuriems nustatyti afektinis ir (ar) neurozinis sutrikimai, priežiūrą. Be to, ketinama plėtoti psichikos dienos stacionaro paslaugas, pradėti mokėti už naujas integruotas bendruomenines psichikos sveikatos paslaugas, kurių teikimas būtų palankesnis pacientams, padėtų jiems greičiau integruotis į visuomeninį gyvenimą.

Nuo 2024-ųjų planuojama mažinti burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičių, kad pacientai gautų šias paslaugas greičiau. Taip pat užsibrėžta gerinti slaugos paslaugų prieinamumą ir užtikrinti ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimą ne darbo dienomis. Nuo kitų metų planuojama mokėti už specializuoto pavėžėjimo paslaugą bei didinti palaikomosios medicininės reabilitacijos paslaugos bazinę kainą, atsižvelgiant į tai, kad šios reabilitacijos paslaugos teikiamos asmenims su negalia ir jų metu turi būti užtikrinamos asistento paslaugos.

Kitąmet vaistams, MPP (įskaitant ortopedijos technines priemones) ir medicinos priemonių nuomai numatoma skirti 634 mln. eurų. Šioje srityje 2024-aisiais bus siekiama didinti jau kompensuojamų MPP kiekį ir įtraukti į kompensavimo sistemą naujus efektyvius vaistus, naujas priemones. Taip pat didinti kompensuojamųjų vaistų dalį, palyginus su visais receptiniais vaistais, taip užtikrinant pacientų išlaidų vaistams mažėjimą. Be to, nuo kitų metų planuojama pradėti kompensuoti specialios medicininės paskirties maisto produktų įsigijimo išlaidas pacientams, kuriems namuose taikoma enterinė mityba. Ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių srityje užsibrėžta pradėti iš dalies kompensuoti akinių lęšius ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriems nustatytas regos sutrikimas. Taip pat numatoma perskaičiuoti dalies klausos aparatų, dantų breketų ir ortodontinių plokštelių bazines kainas.

Svarus rezervas

Prognozuojama, kad 2024 m. pradžioje PSDF rezervas turėtų siekti 637 mln. eurų.

Kaip rodo Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos, ateinančių metų PSDF biudžetas kartu su lėšų likučiais turėtų sudaryti 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto.

Valstybinės ligonių kasos inf.