Lietuvos nacionalinis muziejus švenčia 170-metį ir kviečia į didįjį gimtadienio žaidimą-kelionę

Naujojo arsenalo ateities vizija

2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus švenčia 170 metų gimtadienį. Šia ypatinga proga nuo kovo 4 dienos muziejus kviečia į interaktyvų žaidimą-kelionę, kuris apims visus dvylika padalinių. Tai ne tik smagus iššūkis, bet ir galimybė pažinti Lietuvos istoriją iš arti, tyrinėjant muziejaus lobius visoje šalyje.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia lankytojus pasinerti į Lietuvos istoriją ir kultūrą, atrandant ypatingus eksponatus muziejaus padaliniuose, esančiuose ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos vietose: Palangoje, Kudirkos Naumiestyje, Ožkabalių kaime Vilkaviškio rajone. Kiekviename padalinyje, apžiūrėję čia veikiančią ekspoziciją ar temines parodas, lankytojai ras ir specialiai 170-mečiui skirtą eksponatą, o muziejaus kasoje gaus apsilankymo žymą. Apsilankiusieji visuose padaliniuose galės laimėti vertingų prizų. Žaidimas vyks iki 2025 metų gruodžio 3 dienos. Tai puiki proga tapti šventės dalyviu ir prisijungti prie intriguojančio edukacinio nuotykio.

„Mūsų muziejaus gimtadienio žaidimu kviečiame atrasti kiekvieną Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinį ir susipažinti su įdomias istorijas bylojančiais kultūros ir istorijos artefaktais, saugomais gausiausioje tarp visų šalies muziejų kolekcijoje. Kviečiame lankytojus išbandyti šį iššūkį, jis leis ne tik pagilinti žinias, bet ir suteiks naujas patirtis, o galiausiai gausite įvertinimą už atkaklumą ir norą atrasti naujas istorijas. Tikimės, kad mūsų siūlomas žaidimas šiais metais taps įsimintinu nuotykiu visiems jo dalyviams“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

Naujausiame Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Pilininko name, įsikūrusiame Gedimino kalno papėdėje, lankytojų laukia proginis eksponatas – žiedas, rastas 2021 metais, atkasant pirmąjį namo rūsį, užverstą 18 amžiuje gaisro metu. Pilininko namas, pastatytas 16 amžiuje, tarnavo keliems tikslams: čia buvo ne tik pilininko būstinė, bet veikė ir pilininko teismas, buvo kanceliarija ir archyvas. Nagrinėjant bylą į Pilininko namą buvo atnešami brangesni drabužiai, rasti, areštuoti ar pavogti daiktai. Pasitaikydavę ir istorijų, susijusių su brangiais žiedais: antai 1687 metais į teismą kreipėsi bajoro Jurgio Vladislovo Uhliko sūnus Dominykas dėl dingusio auksinio žiedo su deimantu, kainavusio 100 auksinų.

Senajame arsenale bus galima pamatyti LNM gimtadienio proga eksponuojamą Perkūno statulėlę, kuri primena paties muziejaus ištakas – 1855 metais įkurtą Vilniaus senienų muziejų, pirmąjį viešąjį muziejų Lietuvoje, sukurtą privačios grafo Eustachijaus Tiškevičiaus kolekcijos pagrindu. Senienų muziejaus 1858 metų eksponatų kataloge, kurį sudarė Adomas Honoris Kirkoras, šis eksponatas įrašytas pirmu numeriu ir įvardytas kaip „Perkūno statulėlė iš Kernavės“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujojo arsenalo padalinys šiuo metu yra rekonstruojamas, tad lankytojai kviečiami susipažinti su pastato istorija, kurią pristato lauke įrengtas stendas. Šis pastatas XVI amžiuje buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto privati rezidencija, vadinta Naujosiomis menėmis prie upės, turint galvoje priešais pastato fasadą anuomet tekėjusią Vilnios atšaką. Valdovo rezidenciją statė architektas Benediktas Sandomierietis, atvykęs iš Krokuvos, apdailą ir interjerus įrengė specialiai samdyti meistrai. Legenda byloja, kad šią prabangią rezidenciją valdovas Žygimantas Augustas pastatė norėdamas prisimeilinti savo mylimajai, būsimai žmonai, Barborai Radvilaitei.

Istorijų namuose pristatomas kitas gimtadienio žaidimo eksponatas – verpstė, kurią Taujėnų miestelyje (Ukmergės apskr.) nupirko pats Jonas Basanavičius, siekdamas ją išsaugoti ateities kartoms. Ši verpstė skaičiuoja trečią šimtmetį, manoma, kad ji buvo pagaminta dar 18 amžiaus viduryje. Taigi ji senesnė ir už Lietuvos nacionalinį muziejų, šįmet švenčiantį 170-ąjį gimtadienį.

Minint garbingą muziejaus įkūrimo sukaktį, Gedimino pilies bokšte eksponuojama 1989 metais ant bokšto plevėsavusi trispalvė. Kasmet sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, čia rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Nuo 2005 metų savo misiją atlikusios vėliavos dovanojamos konkurso keliu atrinktoms mokykloms.

Signatarų namuose lankytojų laukia įdomi pažintis su istoriniu balkonu. Balkonai šiame name atsirado tik 19 amžiaus pabaigoje, pastatą įsigijus Štralių šeimai, kuri pagal tuometinio Vilniaus gubernijos architekto Aleksejaus Polozovo projektą ėmėsi rekonstrukcijos. 1918 metų vasario 16-ąją šiame pastate susirinkusi Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tradicija iš Signatarų namų balkono Vasario 16-ąją sakyti kalbas gimė 1998-aisiais, minint Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 80-metį. Nuo 2022 metų iš Signatarų namų balkono kalbos sakomos ne tik Vasario 16-ąją, bet ir Vasario 17-ąją, Nacionalinę emancipacijos dieną.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja pristato dar vieną gimtadienio eksponatą – autentišką gynybinės sienos mūro fragmentą – plytą. Šis, regis, iš pirmo žvilgsnio kasdienis objektas gali papasakoti įspūdingą istoriją. 1503 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Aleksandras Gardine išleido privilegiją, davusią pradžią Vilniaus gynybinės sienos statybai. Miestas baigtas apjuosti mūru 1522 metais. Gynybinės sienos ilgis buvo apie 2,5 km, vidutinis aukštis – 6,5 m, storis ties pamatais – šiek tiek per metrą. Ilgainiui gynybinė siena turėjo dešimt vartų, kelis bokštus ir bastioninį fortifikacinį įtvirtinimą, skirtą gynybai naudojant artileriją – bastėją. 1799 metų rugsėjo 10 dieną Rusijos imperatorius gynybinę sieną įsakė nugriauti. Iš visos Vilniaus gynybinės sistemos įtvirtinimų iki mūsų dienų išliko tik Aušros vartai ir gynybinės sienos bastėja.

LNM gimtadienio proga Kazio Varnelio namuose-muziejuje rodomas naujausias rinkinio eksponatas, ypatingas Kazio Varnelio suprojektuotas bažnytinės dailės kūrinys – beveik 70 cm aukščio monstrancija, 2024 metais atkeliavusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Įprastai K. Varnelis atpažįstamas kaip oparto meistras, mažiau žinomas kaip bažnytinio meno kūrėjas, ir tai bene vienintelis toks darbas Lietuvoje iš K. Varnelio bažnytinio meno studijos. Lietuvos nacionalinis muziejus, susigrąžindamas monstranciją į Lietuvą, tęsia svarbią savo misiją – pasirūpinti, kad lietuvių išeivių vardai ir darbai nenukeliautų užmarštin, o taptų atpažįstama ir integralia globaliosios Lietuvos kultūros dalimi.

Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugoma daugiau nei 1,5 milijono eksponatų, rinkiniai nuolat pasipildo naujais objektais. Kai kurie jų atkeliavo iš neseniai Vilniuje, muziejaus padalinio Buvusios areštinės teritorijoje vykdytų archeologinių tyrimų – čia lauko stende pristatomi 2024 metais aptikti medinio Vilniaus radiniai iš Kreivosios pilies papilio. Švęsdamas 170 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinis muziejus išlieka atviras naujiems istoriniams atradimams ir aktualioms jų interpretacijoms.

O LNM padalinys Palangoje Jono Šliūpo muziejus lankytojus kviečia įsižiūrėti į šiuolaikišką eksponatą – komiksą apie Joną Šliūpą, kurį sukūrė menininkė Miglė Anušauskaitė. Šis eksponatas puikiai atskleidžia J. Šliūpo namų Palangoje dvasią, kur ir tuomet, kai J. Šliūpas čia gyveno eidamas burmistro pareigas, ir dabar, kai veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, yra vertinamos originalios idėjos, kūrybiškumas ir autentiškumas.

Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatomas išskirtinis eksponatas – fonografas, pirmasis prietaisas, skirtas garso įrašymui ir atkūrimui. 19 amžiuje Thomo Edisono išrastas, to meto žmonėms jis atrodė kaip stebuklas. Etnografas ir archeologas Eduardas Volteris, per vasaros ekspedicijas keliaudamas po Lietuvą, tokiu prietaisu 1908 m. padarė pirmuosius lietuvių liaudies dainų įrašus. Galbūt šio pavyzdžio įkvėptas, fonografą – gana brangų tais laikais aparatą – įsigijo ir Jonas Basanavičius ir ėmė juo įrašinėti liaudies dainas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo fonduose dabar saugomi 22 vaškiniai fonografo voleliai, kuriuos J. Basanavičius įrašė 1909–1912 metais. Juose užfiksuota 40 lietuvių liaudies dainų. Šiandien visos J. Basanavičiaus užrašytos dainos yra prieinamos kiekvienam norinčiajam iš arčiau susipažinti su senąja lietuvių dainuojamąja tradicija.

Vinco Kudirkos muziejus LNM gimtadienio proga eksponuoja 1898 metų „Varpo“ šeštą numerį, kuriame pirmą kartą buvo išspausdintas Vinco Kudirkos eilėraštis „Tautiška giesmė“, vėliau tapęs Lietuvos himnu. Eilėraštį V. Kudirka sukūrė gyvendamas Kudirkos Naumiestyje. „Varpas“ ėjo spaudos draudimo metais, Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje. Kasmėnesinis literatūros, politikos ir mokslo laikraštis buvo leidžiamas Tilžėje ir slapta gabenamas per sieną į Lietuvą. Šis laikraščio numeris buvo išspausdintas Otto von Mauderodės spaustuvėje. Manoma, kad „Tautiškos giesmės“ rankraštį slapta per sieną iš Lietuvos pernešė V. Kudirkos bičiulė Valerija Kraševska arba jos dukra Marija. Moterys buvo inteligentės, kilmingos, todėl muitinės pareigūnai, kurie įprastai kruopščiai krėsdavo visus kertančius sieną, tąkart nedrįso stipriai tikrinti kilmingų moterų. Slapta iš rankų į rankas ir iš namų į namus keliavusi „Tautiška giesmė“ ilgainiui įsitvirtino kaip lietuvių dvasią žadinantis tekstas, o šis „Varpo“ numeris, kuriame pirmą kartą paskelbtas Lietuvos himnas, tapo istorinis.

Žaidime dalyvauja dvylika Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių: Pilininko namas (Arsenalo g. 1, Vilnius), Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3, Vilnius), Naujasis arsenalas (Arsenalo g. 1, Vilnius), Istorijų namai (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius), Gedimino pilies bokštas (Arsenalo g. 5, Vilnius), Signatarų namai (Pilies g. 26, Vilnius), Vilniaus gynybinės sienos bastėja (Bokšto g. 20, Vilnius), Kazio Varnelio namai-muziejus (Didžioji g. 26, Vilnius), Buvusi areštinė (T. Kosciuškos g. 1, Vilnius), Jono Šliūpo muziejus (Vytauto g. 23A, Palanga), Jono Basanavičiaus gimtinė (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r.), Vinco Kudirkos muziejus (V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.).

Daugiau informacijos apie žaidimą-kelionę ir proginius eksponatus muziejuose rasite čia: nuoroda.

Lietuvos nacionalinis muziejus yra pirmasis viešas muziejus Lietuvoje. Muziejaus istorija yra neatsiejama visos Lietuvos muziejininkystės raidos dalis, o jo ištakos siekia 1855 m., kai Eustachijaus Tiškevičiaus rūpesčiu, remiantis jo sukauptais rinkiniais, buvo įkurtas pirmasis viešasis muziejus Lietuvoje – Vilniaus senienų muziejus. Šiandien Lietuvos nacionalinis muziejus saugo didžiausią kolekciją Lietuvoje – daugiau kaip 1,5 mln. reikšmingų Lietuvos istorijai ir kultūrai eksponatų – ir vienija 12 padalinių.

Jurga Strimaitienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė