Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą

Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draugiškesniais metodais.

Konferencijoje buvo pažymėta, kad nors dažnai sakoma, kad tvarumo terminas tampa nuvalkiotas ir kelia atmetimo reakciją, apie nuovargį ar alergiją šiai temai kalbėti ne laikas, būtina imtis permainų ir  veiksmų. Ir tai jokiu būdu neturi aplenkti meno institucijų.

„Džiugu, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras ėmėsi iniciatyvos ir prisijungė prie tarptautinio Tvaraus teatro aljanso. Remdamiesi tiek tarptautine patirtimi, tiek reaguodami į vietos kontekstą visi kartu privalome ieškoti būdų, kaip mažiau kenkti gamtai. Esame atsakingi už tai, kad ateities kartoms perduotume ne tik aukšto meninio lygmens, bet ir tvaresnio teatro tradiciją“, – sakė forume dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys.

„Sulaukėme didelio kolegų susidomėjimo, dalyviai atidžiai klausė tiek užsienio ekspertų, tiek tam tikrus pokyčius jau įgyvendinusių lietuvių, turėjo jiems daug klausimų. Buvo be galo smagu pasidalinti patirtimis ir suprasti, kad visi susiduriame su panašiais iššūkiais, galvodami apie tai, kaip keisti įpročius ir veiklos principus meno organizacijose. Forumas suveikė ir kaip puiki erdvė susitikti teatro lauko profesionalams – tiesiog kolegiškai pasidalinti savo žiniomis, laiku ir pasijausti bendruomene“, – sakė vienas iš forumo organizatorių Vidas Bizunevičius.

Sprendimai užsienio teatruose

Forumą pradėjo Lozanos universiteto dėstytojas, tvarumo koordinatorius Darious Ghavami, kuris pasakojo, kad nors ir teatrai savo prigimtimi nėra labai tvarūs, nes efektingiems spektakliams reikia daug išteklių, tačiau pažymėjo, kad reikia galvoti apie tai, kaip būtų galima bent dalį scenografijos panaudoti antrą kartą, taip pat taupiau naudoti energijos išteklius, mažinti CO2 pėdsaką.

Apie tvarius sprendimus, įgyvendintus Belgijos Lježo teatre pasakojo šio teatro generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonathan Thonon, tai – ir įdiegtos nuolaidos viešajam transportui, ir atsakingas gamybos planavimas statant spektaklius ir kita.

Didžiojoje Britanijoje veikiančio „Chichester“ teatro festivalio techninis direktorius ir gamybos bei tvarumo vadovas Sam Garner-Gibbons buvo vienas iš „Green Book“ kūrėjo. Ši knyga – tai tvarumo metodologijų ir gairių, kaip veikti tvariau, taupyti išteklius ir medžiagas visuma, kuri prieinama visiems internetu: https://theatregreenbook.com/

LNDT tyrė ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinio tvarumo aspektus

Šį forumą inicijavęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras nuo 2022 m. prisijungė prie tarptautinio Tvaraus teatro aljanso žaliai aplinkos kaitai skatinti – STAGES. 14 užsienio partnerių vykdo tas pačias projekte numatytas veiklas: atlieka savo veiklos savianalizę, kuria spektaklį tvariais metodais, organizuoja meno ir mokslo rezidencijas, vykdo šviečiamąsias veiklas.

Po pietų susirinkusiems buvo pristatyta LNDT savianalizė, kurią vykdė įmonė „Reformula“, jos metu identifikuotos sritys, kurias reikia sustiprinti, kad teatras būtų tvaresnis. „Reformula“ atstovės Miglė Dauskurtienė ir Agnė Gaižauskaitė pabrėžė, kad institucijos tvarumas nėra vien aplinkosauginiai dalykai, bet socialinis tvarumas (darbuotojų gerovė bei emocinė sveikata). Apie šiuos aspektus  savianalizės metu buvo kalbama ne mažiau nei apie išteklių tausojimą. Tai rodo, kad tvarumas yra suprantamas labai plačiai.

Savianalizę kartu su „Reformula“ specialistėmis koordinavęs LNDT kultūros projektų vadybininkas Vidas Bizunevičius pridūrė, kad tokie projektai dažnai sutinkami su nepasitikėjimu, todėl labai svarbu įtikinti kolegas ir paskatinti pokyčių imtis nuo mažų žingsnelių.

Gerosiomis praktikomis dalinosi kolegos

Po to vyko Gerųjų praktikų pristatymas, kur savo patirtimis dalinosi kolegos iš kitų teatrų ir kitų sričių.

Ingrida Alonderė, choro „Jauna muzika“ direktorė, papasakojo apie šio choro sprendimą atsisakyti popieriaus ir dainuoti iš planšečių, apie šio pasirinkimo privalumus, didelio archyvo suskaitmeninimą ir kitus patogumus. „Sengirės fondo“ įkūrėjas Mindaugas Survila kalbėjo apie savo sumanymo įgyvendinimą ir sengirių išsaugojimo svarbą bei tai, kad turint gerą įkvepiančią idėją surasti bendraminčių nesunku.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Navickienė pristatė savo teatre įgyvendinamą darbuotojų gerovės programas, priemones sklandesnei vidinei komunikacijai ir psichologo konsultacijas, kuriomis LNOBT darbuotojai labai noriai naudojasi.

Advokatų profesinės bendrijos „Ilaw Lextal“ atstovė Rūta Globytė, pristatė šešis bruožus, kuriais turėtų pasižymėti socialiai atsakingas darbdavys.

Ne laikas tvarumo atmetimui

Po to vyko diskusija, moderuojama aplinkosaugos aktyvistės Rugilės Matusevičiūtės. Apie tai, ar teatrai sugebės keistis, o gal tvarumas visgi liks užkulisiuose diskutavo LR kultūros ministras Simonas Kairys, operos „Saulė ir jūra“ kūrėja Lina Lapelytė, KTU sociologijos profesorė Audronė Telešienė ir iniciatyvos „Klimato reporteriai“ bendraautorė Rūta Trainytė.

Pradėdama diskusiją, moderatorė pateikusi keletą naujausių sukrečiančių pavyzdžių ir pakvietė netuščiažodžiauti bei neužglaistyti esminių problemų kosmetinėmis detalėmis. Tad po visos dienos pranešimų diskusija ir apibendrino, ir skatino veikti. Buvo pažymėta, kad žmonija dabar išgyvena tektoninį tapatybės lūžį ir kad esame neatsiejami gamtos ekosistemos, kurią išsaugoti yra jau ne pasirinkimas, o būtinybė. Diskutantai pabrėžė, kad kalbėti apie nuovargį ar alergiją tvarios gyvensenos koncepcijai yra ne laikas ir ne vieta, tačiau sutiko, kad būtų gerai, jog apie kai kuriuos dalykus, kaip šiukšlių rūšiavimas, kalbėti išvis nebereikėtų – jie turi būti mums savaime suprantami ir nebekeliantys klausimų, o veikti reikia kitur. Teatre vykęs pokalbis neapėjo ir meno bei tvarumo sąlyčio klausimo, jame dalyvavę menininkai neabejojo, kad tvarumas veikiau yra vaizduotę išlaisvinantis, o ne kūrybą ribojantis veiksnys.

Tolesni žingsniai link tvaresnio teatro

Po diskusijos LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis ir Technikos vadovas Gediminas Ušackas surengė ekskursijas, kurių metu aprodė atnaujintas teatro erdves, o dienos pabaigoje visi dalyviai turėjo progą pamatyti tvariais metodais sukurtą spektaklį „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“, kurį režisavo Antanas Obcarskas. Spektaklio apšvietimui naudojama tik ta elektros energija, kurią scenoje mindami specialius energiją kaupiančius „Tukas EV“ sukurtus dviračius sugeneruoja aktoriai. Šį sezoną spektaklis bus rodomas gegužės 16 d.

Taip pat LNDT šiemet surengs atranką į naują meno ir mokslo rezidenciją (pernai ją laimėjo aktorius ir režisierius Paulius Markevičius), bei pakvies į spektaklius, kuriuose scenografija arba kostiumai bus sukurti iš perdirbtų medžiagų (pernai iš antrą kartą panaudotų dekoracijų buvo sukurta scenografija spektakliui „Metamorfozė“, rež. O. Frilijc).

Projekte STAGES be Lietuvos nacionalinio dramos teatro taip pat dalyvauja Šveicarijos Vidy Lozanos teatras, Italijos Piccolo teatras, Kroatijos nacionalinis teatras, Vengrijos Trafo teatras, Švedijos Dramaten, Prancūzijos M93, Portugalijos nacionalinis dramos teatras, Belgijos Lježo teatras, NTGhent ir kiti partneriai. Projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos  „Kūrybiškos Europos“ programos lėšomis.

Aušra Pociūtė

Nuotr. autorius D. Matvejev