Lietuvoje užregistruoti retos ligos – botulizmo atvejai

Lietuvoje užregistravus du pavojingos ligos – botulizmo atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) pradėjo šių atvejų epidemiologinę diagnostiką ir išsiaiškino, kad abiejų asmenų vartotas bendras produktas – džiovinta kuoja, pirkta vienoje iš Vilniaus miesto turgaviečių. NVSC specialistai informaciją apie diagnozuotus botulizmo atvejus perdavė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir primena svarbias maisto ruošimo taisykles, kurios padeda išvengti šios ligos. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

Kaip užsikrečiama botulizmu?

Žmogus botulizmu užsikrečia apsinuodijęs toksinu, kurį palankiose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos. Palankios sąlygos šioms bakterijoms yra deguonies nebuvimas arba mažas jo kiekis, drėgna mažo rūgštingumo aplinka. Būtent tokios sąlygos yra konservų dėžutėse, stiklainiuose, polietileno pakuotėse. Kartais dėl dujų kaupimosi išsipučia stiklainio, skardinės dangtelis – tai įspėjamasis ženklas, kad produktas nesaugus. Tad jeigu maistas buvo ruošiamas nesilaikant ruošimo ir laikymo taisyklių ir pakliuvo bakterijų, kyla rizika, kad ims gamintis botulino toksinas.

Kadangi botulino toksinas neturi skonio ir kvapo, užkrėsti maisto produktai išvaizda, skoniu, kvapu nesiskiria nuo saugių.

Visi žmonės yra jautrūs botulino toksinui, jei jis patenka į organizmą, liga gali išsivystyti bet kam. Visgi ne visi valgę tą patį maistą, suserga, nes toksinas maisto produkte pasiskirsto nevienodai. Tad vienas žmogus gali gauti didesnę, kitas – mažesnę arba nepavojingą jo dozę.

Pirmieji botulizmo požymiai dažniausiai pasireiškia po 12–36 valandų suvalgius užkrėsto maisto. Iš pradžių gali pasireikšti stiprus nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas. Vėliau sutrinka regėjimas – matoma lyg „pro rūką“, gali dvejintis akyse. Džiūva burna, sunku ryti ir kalbėti. Gali pasireikšti žarnyno sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas. Jei liga progresuoja, gali sutrikti ir kvėpavimas, o tai kelia didelį pavojų gyvybei.

Persirgus botulizmu atsparumas nesusidaro, todėl žmogus gali susirgti ir vėl. Žmogus nuo žmogaus botulizmu neužsikrečia.

Lietuvoje atvejai reti

Botulizmo atvejai yra registruojami visame pasaulyje. Lietuvoje 2018–2020 m. laikotarpiu užregistruota po 1 susirgimo atvejį, 2021–2022 m. susirgusių asmenų nebuvo, 2023 m. užregistruoti 2 atvejai, 2024 m. atvejų neužregistruota, 2025 m. užregistruoti pirmieji šios ligos 2 atvejai.

Europoje botulizmas yra palyginti reta, tačiau sunki liga, pasižyminti didele mirtingumo rizika (5–10 %).

Kaip apsisaugoti?

Skiepų nuo šios ligos nėra, tad vienintelė apsauga – saugus maisto ruošimas ir laikymas:

•   Maistą ruoškite švariomis rankomis.

•   Žaliai mėsai naudokite atskirą lentelę ir įrankius, mėsą gerai išvirkite ar iškepkite.

•   Kruopščiai nuplaukite daržoves ir grybus prieš konservuodami.

•   Konservuodami mėsą, grybus, daržoves naudokite rūgštį, druską, cukrų – tai stabdo bakterijų dauginimąsi.

•   Rinkitės maistui tinkamas konservavimo talpas ir užtikrinkite, kad proceso metu būtų sunaikintos bakterijos ir sporos (laikykitės būtino terminio apdorojimo laiko, temperatūros, slėgio).

•   Konservus laikykite vėsiai.

•   Nevalgykite konservų, jei dangtelis išsipūtęs ar turinys atrodo įtartinas.

•   Pirkite tik patikimų gamintojų konservuotus bei paruoštus maisto gaminius.

NVSC inf.