Lietuviai kol kas savanoriauja tik siauroje srityje

Be abejonės, dirbant Seime, savanoriškų akcijų ir darbų buvo ne vienas. Greičiau galima būtų pasakyti, jog praktiškai visa veikla buvo savanoriška,  jei iš viso galima pavadinti Seimo nario veiklą taip, žinant, jog Seimo narys  24 val. per parą yra darbe. Teko dalyvauti daugelyje renginių. Galbūt  išskirčiau vieną iš reikšmingesnių, tai  bendras koncertas su Kupiškio  socialinės globos namų  globotiniais. Daugelis jų turi negalią, daugiausiai protinę ir tas renginys buvo kaip šviesos spindulys jų gyvenime. Renginiui  jie ruošėsi ilgus mėnesius, tam, kad atlikti po kelias  dainas kartu su žinomais žmonėmis scenoje. Pilnai salei žiūrovų stebint  koncertą, mes susikibę už rankų su globos namų atlikėjais dainavome gerai žinomas mano dainas publikai, bet dainos skambėjo visiškai kitaip, nei įprasta. Juk jas atliko žmonės, galbūt nuskriausti gamtos, bet  absoliučiai nuoširdūs ir nemokantys meluoti…

Sudėtinga būtų išvardint renginių skaičių, kuriame teko dalyvauti. Manau, kad juos galima būtų jau skaičiuoti dešimtimis. Jonava, Kupiškis, Rokiškis, Plungė, Kaunas, Anykščiai ir tt…tai miestai ,kuriuose teko dalyvauti renginiuose besibaigiant kadencijai.

Mūsų kadencijoje Seimas priėmė savanoriškos veiklos įstatymą, kuris nustatė  savanoriškos veiklos principus, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, savanorių draudimo, savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo atvejus. Kiek įstatymas skatins savanorystę, kiek pagelbės toje veikloje, parodys laikas. Visada, priėmus įstatymą  vėliau ministerijos  analizuoja, kaip įstatymas veikia, ar efektyvus ir ar nereikia jo tobulinti. Lyginant lietuviškąją savanorystę, mes atsiliekam nuo ES šalių lyderių  šioje srityje, pagal  tuo pagrindu sukuriamą procentą BVP, nes  lietuvių supratimas apie savanorišką veiklą  greičiausiai susiveda į aplinkos tvarkymą, kada išsivystę Europos sąjungos šalys   aktyviausios  kaip tik  švietimo, meno, muzikos ar kultūros draugijose, religinėse ir bažnytinėse draugijose.

Dalyvavimas savanoriškoje veikloje manau, kad visiškai nepriklauso nuo asmens finansinės padėties. Gal netgi sakyčiau, vargšas vargšą supranta labiau…Išskirti savanorystės sritis  ko gero būtų nekorektiška. Gera valia visada sveikintina. Ko gero, tai geriausiai veikia, kai savanorystei skatina žinomi žmonės.

Žinau, kad  daug savanorių išvažiuoja vedini šios veiklos  iš Lietuvos į Maltą, Afrikos šalis. Vis tik, kad ir kiek jau nemažai savanoriška veikla užsiimančių žmonių pasaulyje, ši veikla tebėra ateitis. Vienoms šalims be stabdžių vystantis,  kitos, ypač trečiojo pasaulio šalys klimpsta į skurdą, todėl  savanorystei vietos tikrai visada bus.

Ligitas Kernagis