Lietuva ES–MERCOSUR susitarimui pritaria tik apsaugant žemdirbių interesus

Pasauliui vis labiau skaidantis į konkuruojančias rinkas, o maisto tiekimo grandinėms tampant geopolitinių sprendimų įkaitėmis, kiekvienas tarptautinis prekybos susitarimas įgauna ne tik ekonominę, bet ir strateginę reikšmę. ES–MERCOSUR susitarimas – vienas ambicingiausių pastarųjų dešimtmečių prekybos projektų – šiandien yra kryžkelėje tarp augančių Europos pramonės lūkesčių ir jautrių žemės ūkio sektoriaus interesų. Lietuva šį susitarimą vertina itin atsakingai: mato galimybes ekonomikai, bet kartu aiškiai brėžia raudonas linijas, už kurių prasideda Lietuvos žemdirbių apsauga.

Prekybos susitarimas numato:
• muitų mažinimą daugiau kaip 91 proc. ES prekių, eksportuojamų į MERCOSUR šalis;
• naujų galimybių atvėrimą rinkoje, kurioje daugiau kaip 750 mln. vartotojų;
• geresnę prieigą prie kritinių žaliavų, tokių, kaip soja ir kiti žemės ūkio produktai;
• aiškesnes taisykles mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Ši sutartis gali tapti svarbiu postūmiu Lietuvos pramonei, tačiau suprantamas ir tam tikrų žemės ūkio sektorių – ypač paukštienos ir jautienos gamintojų – nerimas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ES ir MERCOSUR susitarimui pritaria su aiškiomis išlygomis, kurios buvo suformuotos po ilgų ir konstruktyvių diskusijų su socialiniais partneriais.

Viso proceso metu ŽŪM aktyviai bendradarbiavo su žemės ūkio ir maisto sektoriaus atstovais, į posėdžius buvo kviečiami visų žemės ūkio asociacijų atstovai, išklausyti ir atsakingai įvertinti jų nuogąstavimai. Galutinė Lietuvos pozicija buvo suderinta su Lietuvos paukštininkystės asociacija, kurios atstovaujamas sektorius išreiškė didžiausią susirūpinimą dėl galimo susitarimo poveikio.

Parengtą ir argumentuotą poziciją ŽŪM perdavė Užsienio reikalų ministerijai, kuri koordinuoja nacionalinę Lietuvos poziciją ir atstovauja šaliai ES formatuose.

Lietuvos pozicija

Lietuva pasisako už tai, kad galutiniame sprendimų priėmimo etape būtų remiamas ambicingas žemės ūkio ir maisto sektoriaus apsaugos mechanizmas ir siekiama aiškių Europos Komisijos (EK) įsipareigojimų dėl kompensacinio mechanizmo įgyvendinimo.

ŽŪM iniciatyva į Lietuvos poziciją buvo įtrauktas siūlymas EK pateikti sprendimus, kaip būtų galima kitiems ES pramonės sektoriams, gausiantiems didžiausią ekonominę naudą iš susitarimo įgyvendinimo, būsimojoje daugiametėje finansinėje programoje prisidėti prie žemės ūkio rezervo fondo finansavimo, kuris būtų skirtas galimų žemės ūkio sektoriaus nuostolių kompensavimui.

Svarbu tai, kad ES–MERCOSUR susitarimas neturi esminio tiesioginio neigiamo poveikio grūdų sektoriui. Pagrindinė grūdininkams jautri produkcija – kviečiai – pagal susitarimą nėra liberalizuojami, išlieka iki šiol taikyti importo muitai, todėl papildomas spaudimas ES kviečių rinkai nėra numatomas.

Kukurūzų atveju numatyta neapmokestinama importo kvota (1 mln. t) yra ribota ir jos faktinis poveikis priklausys nuo MERCOSUR šalių vidaus biokuro politikos, kuri reikšmingą kukurūzų dalį nukreipia į bioenergijos sektorių, o ne eksportui į ES. Todėl grūdų sektoriaus atžvilgiu susitarimas vertinamas kaip ribotos rizikos, o galimi neigiami scenarijai yra numatyti ir padengti ES lygmens apsaugos mechanizmais.

Svarbu pabrėžti, kad ES–MERCOSUR susitarimo vertinimas grindžiamas EK ekonominiais skaičiavimais ir poveikio analizėmis. Pagal EK makroekonominę analizę, iki 2040 metų ES bendrasis vidaus produktas dėl susitarimo įgyvendinimo galėtų būti apie 77 mlrd. eurų didesnis, nei būtų be šio susitarimo. Taip pat numatyta, kad jautrūs žemės ūkio produktai ir toliau bus saugomi – taikomos tarifinės kvotos ir apsaugos priemonės, kurios riboja galimą importo poveikį ES rinkai.

ŽŪM pabrėžia, kad EK pareiga – ginti ES žemės ūkį ir, esant rinkos sutrikimams, taikyti veiksmingas apsaugos ir paramos priemones. Lietuva šiuo procesu pasitiki ir nuosekliai siekia, kad nacionaliniai žemdirbių interesai būtų tinkamai apsaugoti.

Trumpi faktai apie susitarimą:

• Jautrūs žemės ūkio produktai ir toliau yra saugomi. Jiems taikomos tarifinės kvotos, pagal kurias galima tikėtis papildomo importo. Tačiau daugeliu atvejų šios kvotos nepadidina importo apimties iki pilno kvotos limito. Taip yra iš dalies dėl to, kad kai kurie kiekiai, kurie anksčiau buvo importuojami pagal didesnius tarifus, dabar yra įtraukti į kvotas.
• Be to, administracinės išlaidos dažnai trukdo visapusiškai išnaudoti turimus kvotų kiekius. Todėl papildomi kiekiai, patenkantys į ES rinką, nesukelia Europos žemės ūkio maisto produktų rinkų antplūdžio.
• Kviečių prekyba neliečiama, išlaikomi iki šiol buvę importo muitai.
• Neapmokestinama kukurūzų importo kvota turi sudaryti 1 mln. t.  Tačiau pokyčiai labai priklauso nuo MERCOSUR etanolio politikos. Dėl biokuro reglamentų didelė kukurūzų produkcijos dalis buvo nukreipta į bioenergijos sektorių.
• Nuo pirmos penktųjų metų po susitarimo įsigaliojimo dienos pagrindinių sojų komplekso eksportuojamų produktų eksporto muitai bus apriboti iki 18 proc. Tai apima sojų pupelių rupinius ir granules, biodyzeliną, sojų pupelių aliejų, sojų pupeles ir kitus gyvūnų pašarų produktus, tokius kaip sojų pupelių rupiniai, kurie jau yra vienas iš pagrindinių MERCOSUR eksportuojamų į ES prekių.
• Liberalizavus prekybą biokuro sektoriuje, ES galėtų susidurti ir su rizika, ir su galimybėmis. Pagal susitarimą chemijos pramonei bus atidaryta 450 000 t neapmokestinama etanolio kvota. Taip pat bus atidaryta 200 000 t kvota visoms kitoms reikmėms. Ji bus palaipsniui įvesta per penkerius metus ir daugiausia bus naudojama degalų segmente, kuris sudaro didžiausią etanolio suvartojimo dalį ES. Iš 6 mln. t etanolio, kasmet suvartojamo Europoje, 4 mln. yra naudojami kaip degalai. Biodyzelino, dar vieno pagrindinio Argentinos eksportuojamo į ES produkto, tarifas bus palaipsniui mažinamas nuo dabartinių 6,5 proc. iki 0 proc. per 11 metų, kasmet maždaug 0,6 proc.

ŽŪM inf.