Leonardo Surgailos parodos ,,Niekieno žemė“ atidarymas

Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais. Šią visai šaliai reikšmingą sukaktį kviečia paminėti ir

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Ta proga kviečia į Leonardo Surgailos fotografijų parodos „Niekieno žemė – Prūsų Lietuva“ atidarymą, kuris įvyks 2023 m. sausio 10 dieną (antradienį) 16 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salė(Žirmūnų g.1F, Vilnius).

Planuojama, kad renginyje dalyvaus ir žodį tars profesorius Vytautas Landsbergis – pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas,

Dovilė Lauraitienė – Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja, Rimantas Dichavičius – dailininkas, fotomenininkas, leidėjas, Algirdas Matulevičius – istorikas, enciklopedininkas,Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas

Leonas Narbutis – visuomenininkas, parodos iniciatorius Vilniuje,

Vytautas Povilas Šilas – Mažosios Lietuvos tyrėjas, žurnalistas, inžinierius, esperantininkas doc. dr. Aurimas Švedas – kultūros istorikas, dėstytojas, rašytojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas

Per nuotolį iš JAV žada prisijungti parodos autorius.

Apie autorių ir Griuvėsių poeziją

Leonardas Surgaila gimė Kaune. Jo tėtis taip pat fotografavo dar prieškario laikais. Namuose buvo įsirengęs profesionalią fotolaboratoriją, turėjo gerų fotoaparatų ir 8 mm kino kamerų. Tad Leonardas jau nuo paauglystės pradėjo fotografuoti ir filmuoti. Ketverius metus mokėsi dailės mokykloje. Dešimt metų vadovavo Kauno radijo gamyklos kino studijai „Banga“ – nuo 1982 m. iki jos panaikinimo 1992 m. Buvo įkūręs vizualinės antropologijos klubą „Aista“. Kino filmo „Vilius Orvidas“ (rež. Vytautas V. Landsbergis) iniciatorius ir bendraautorius.

1996 m. su šeima išvyko į JAV. Trumpai gyveno Niujorke, vėliau Čikagoje. Nuo 2004 m. gyvena San Francisko Bay Area.

Karaliaučiaus kraštą jis fotografavo ir filmavo penkerius metus – 1988–1992 m. Padaryta apie 500 nuotraukų ir 16 valandų vaizdo įrašų.

Griuvėsių poezija. Niekieno žemė

„Pačiame Europos viduryje yra toks plotelis, į kuri patekęs staiga pasijunti esąs visiškai kitame laike. Čia svarbiausia – aplinkos ir ją veikiančio laiko dramatiškumas.

Mažoji Lietuva, Prūsų žemė, Karaliaučiaus kraštas, Kaliningrado sritis – greičiausiai nė vienas kitas kraštas savo istorijoje neturėjo tokios vardų įvairovės. Turbūt retas kuris kraštas matė savo gyvenime tokius aštrius ir skausmingus istorinius ir ne tik istorinius pokyčius kaip šis.

Šiandieną čia gyvena visai kita tauta, nieko bendro neturinti su ta kultūra, kurios įspūdingi griuvėsiai dar vis tebestovi. Kartais tie žmonės atrodo kaip koks svetimkūnis, panašiai kaip 19 a. olandų tapyboje, vaizduojančioje Romos griuvėsius ir tarp jų gulinėjančius žmogiukus. Tačiau Rytprūsių dvasia vis dar tebegyvena šiame krašte. Būtent tą Dvasią ir jos santykį su naujais gyventojais aš ir norėjau užfiksuoti. Šį kraštą labai myliu, taip pat ir jo žmones, kokie jie bebūtų. Šiose nuotraukose nėra politikos ar kitokių pretenzijų. Padžiauti skudurai ar šiukšlynas prie bažnyčios griuvėsių man nėra betvarkės fiksavimas. Aš stengiausi parodyti tą Rytprūsių dvasią, kuri vis dar gyva šiame krašte, ir jos santykį su šiandiena. Tai – savotiška griuvėsių poezija. Galima šį kraštą dar pavadinti NIEKIENO ŽEME. Antros tokios vietos Europoje nėra“, –  sako Leonardas Surgaila.