Laisvės premija įteikta antisovietinio pasipriešinimo dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui

sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įteikė antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, buvusiam politiniam kaliniui Petrui Plumpai ir Europos Parlamento Pirmininkei Robertai Mecolai (Roberta Metsola) 2023 m. Laisvės premiją.

Laisvės premija P. Plumpai skirta už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, Europos Parlamentui – už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį, už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekį, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir indėlį integracijoje į ES.

Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, sveikindama Laisvės premijos laureatus, priminė apie Europos Parlamento po ilgų debatų 1983 m. sausio 13 d. priimtą rezoliuciją, patvirtinusią, kad okupuotų Baltijos šalių suverenitetas tarptautinės teisės požiūriu nėra ir negali būti panaikintas. „Ši rezoliucija buvo milžiniškas politinis ir moralinis laimėjimas, o Europos Parlamentas tapo vienintele tokio rango tarptautine institucija, atvirai parėmusia Baltijos šalių išsivadavimo siekį“, − pabrėžė Seimo vadovė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, praėjus aštuoneriems metams po tragiškų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių Europos Parlamentas ryžtingai pasmerkė sovietų kariuomenės agresiją. „Tokį tvirtą veikimą Europos Parlamentas išlaiko iki šiol, o jo pozicija nuosekliai remiant Ukrainą ypač reikšminga ir nusipelniusi aukščiausio įvertinimo“, − akcentavo Lietuvos parlamento vadovė.

Atsiimdama Europos Parlamentui skirtą Laisvės premiją, R. Mecola tikino, kad tai yra didelė garbė Europos Parlamentui. Pasak jos, šis apdovanojimas įkvėps toliau remti kitų tautų apsisprendimo teisę, demokratiją, ginti Europą. „Šiandien Europos Parlamentas kartu su jumis mini Laisvės gynėjų dieną Lietuvoje. 1990 m., kai Vilniuje vyko taiki antisovietinė eisena už laisvę, vieną pirmųjų Lietuvos pusėn stojo Europos Parlamento delegacija“, – kalbėjo Europos Parlamento vadovė.

R. Mecola pažymėjo, kad Laisvės gynėjų diena simbolizuoja visa tai, kas aktualu ir šiandien, tai yra Laisvę, narsą, įžvalgumą. „Dėl viso to šiandien kovoja Ukraina. Todėl taip, Europos Parlamentas laikysis šio Laisvės premijos įpareigojimo“, – pabrėžė Europos Parlamento Pirmininkė.

Laisvės premijos laureatas P. Plumpa savo padėkos kalboje ypatingą pagarbą atidavė tūkstančiams Lietuvos partizanų, kurių kaulai tebedūla nežinomų miškų ir laukų duobėse. Pasak jo, žuvusių patriotų kraujas apšviečia jautresnių tėvynainių sielas, jas uždega kilniems siekiams ir troškimams.

„Pagrindinis šios dienos atminimas ir pagarba priklauso tiems brangiems mūsų tėvynainiams, kurie savo krauju aplaistė mūsų žemę – prie televizijos bokšto, prie Medininkų, prie Seimo ir kitur. Jokios premijos jų Aukos neatlygins ir jokie žodžiai jų artimųjų nepaguos. Belieka tik nuoširdžiai palinkėti, kad jie ilsėtųsi ramybėje ir amžinojo gyvenimo šviesa jiems nuolat šviestų. Būkime dėkingi ne tik išėjusiems į Amžinybę, bet ir tiems, kurie šiandien Ukrainoje kovoja sunkią, kruviną, bet teisėtą kovą už savo ir visų mūsų laisvę!“ – kalbėjo P. Plumpa.

Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė sakė, kad P. Plumpa būdamas šešerių nešė maistą partizanams, būdamas dvylikos mokykloje  su bendraamžiais žodžiais kovojo su „raudonaisiais“, šešiolikos jis įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją, septyniolikos jis kūrė „Laisvę Lietuvai“, prisiekė kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. „Būdamas devyniolikos 1958 m. vasario 16 d. išvakarėse jis ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė trispalvę, nes tai buvo aukščiausia vieta, ir vėliava plevėsavo aukščiau už okupantų vėliavą. Už tai – septyneri metai Mordovijos lageryje. Grįžęs iš lagerio P. Plumpa vėl įsijungė į antisovietinę veiklą, keitė pavardę, gyveno pogrindžio sąlygomis, platino krikščionišką literatūrą ir rūpinosi knygų leidyba. Jis rengė daugiau nei 17 tūkst. žmonių pasirašytą Lietuvos katalikų memorandumą, kuris buvo perduotas Leonidui Brežnevui. Po metų, 1972 m., Petras Plumpa – jau prie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos. Dar po metų – suimtas antrą kartą ir nuteistas aštuoneriems metams lagerio. Kagėbistų Petras Plumpa buvo pramintas Chameleonu. Kalėdamas aktyviai veikė politinių kalinių akcijose už žmogaus teises. Ir taip – tai yra kieta. O pats Petras gal paaiškintų visą savo gyvenimo veiklą taip – daviau priesaiką, jos ir laikausi, ir nuostatų nekeičiau“, − apie  Laisvės premijos laureatą kalbėjo Laisvės premijų komisijos vadovė P. Kuzmickienė.

Šiuo Seimo apdovanojimu siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Informaciją apie ankstesnius šios premijos laureatus galima rasti čia.

Rimas Rudaitis

Nuotr. iš Seimo kanceliarijos archyvo