Laisvės ir solidarumo patirtys Vidurio ir Rytų Europoje. Tarptautinė konferencija „Begãlių galybė“

Spalio 16–17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Begãlių galybė: laisvės ir solidarumo patirtys Vidurio ir Rytų Europoje“, kuria minimos 35-osios atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metinės, suteikiančios progą naujai pažvelgti į išsivadavimo procesus regione. Ši konferencija yra ciklo „Metai su Čekija: kultūros ir solidarumo tiltai“ dalis, tad programoje išskirtinis dėmesys skirtas Vaclavui Havelui – vienam ryškiausių XX a. pabaigos demokratijos simbolių. Konferencijos pavadinimas, „Begãlių galybė“, suteiktas pagal to paties pavadinimo 1978 m. V. Havelo esė, tapusia to laikotarpio disidentų manifestu.

Šaltojo karo laikotarpiu Lietuva, kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, patyrė dešimtmečius trukusią totalitarinių režimų priespaudą. Nors šie režimai dažnai sąmoningai silpnino socialinį solidarumą, pastangos jį atkurti ir siekti laisvės vis tiek reiškėsi – peržengdamos politinių sistemų, istorinių kontekstų ir kultūrų ribas. Taip kūrėsi nesisteminių bendruomenių tinklai. XX a. pabaigoje šios dvasios proveržis prisidėjo prie sovietinio bloko žlugimo ir nepriklausomos Lietuvos bei kitų valstybių laisvės atgavimo ar atkūrimo.

Konferencijoje dalyvavo tyrėjai iš Europos ir JAV universitetų. Konferencijos tikslas – atskleisti ir įvertinti įvairiapuses laisvės ir solidarumo patirtis, kurios formavo regiono tapatybę ir prisidėjo prie geopolitinių pokyčių Europoje.

Dalyvius atidarymo dieną sveikino Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir „Metų su Čekija“ ciklo partnerė, Čekijos Respublikos ambasada. Ambasadą atstovavęs Misijos vadovo pavaduotojas Karel Tesar taip pat priminė susirinkusiems apie šiemet jau įvykusių renginių ciklą, kuriame nagrinėti istoriniai ir šiuolaikiniai Lietuvos ir Čekijos politiniai bei kultūriniai saitai.

Pirmosios konferencijos dienos pranešimų sesiją paskaita „Centrinė ir Rytų Europa supervalstybės kelyje“ pradėjo vienas pagrindinių renginio svečių, Prahos CEVRO universiteto tyrėjas prof. Karelas Mülleris, kalbėjęs apie pagrindines istorines pilietinės visuomenės formavimosi prielaidas Vidurio ir Rytų Europoje, o konkrečiai – Čekijos Respublikoje. Greta V. Havelo

K. Mülleris išskyrė ir čekų rašytoją Milaną Kunderą kaip dar vieną tuo metu Čekijoje aidėjusį idėjinį balsą. Anot Kunderos, Vidurio Europos situacija laisvėjimo laikotarpiu iš esmės atspindėjo besiformuojantį europietiškumo principą, t. y. didžiausia (tautinė, kultūrinė) įvairovė mažiausiame plote, kuris tiesiogiai oponavo totalitariniam principui, vertinančiam mažiausią įvairovę didžiausiame plote. Šiais laikais, kaip teigė, K. Mülleris, nepaisant šalių noro išsaugoti sunkiai iškovotą autonomiją, europietiškasis principas Europos Sąjungos šalims patvirtina, kad kylant išorinėms didžiųjų galių (Rusijos, Kinijos) keliamoms grėsmėms ir vidinėms valstybių radikalioms politinėms jėgoms, tiek Europos tautinė kultūrinė įvairovė, tiek demokratinė visuomenė gali būti išsaugota tiktai kuriant vieningą politinę kultūrą ir bendras institucijas, kuriose sprendimai priimami bendrai. „Manau, kad mažos šalys yra pasirengusios paversti ES supervalstybe – tokios šalys kaip Lietuva, Čekijos Respublika. <…> Manau, kad jos turi patirties kovodamos dėl nacionalinio išlikimo. Manau, kad jos istoriškai įrodė, jog yra patikimesnės Europoje negu kai kurios didesnės, ar taip vadinamos didesnės valstybės“, – kalbėjo K. Mülleris.

Antrosios dienos pranešimų sesiją pradėjo latvių istorikė, Helsinkio universiteto tyrėja Una Bergmanė, 2025 m. birželio mėnesį Nacionalinėje bibliotekoje pristačiusi monografiją „Neapibrėžtumo politika“ (Politics of Uncertainty), kurioje nagrinėtas ir Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo klausimas. U. Bergmanės paskaitoje „Nuo nematomumo iki solidarumo: sovietinės imperinės tvarkos žlugimas“ greta dažniausiai įvardijamų Sovietų Sąjungos žlugimo priežasčių – ekonominės stagnacijos, elito konfliktų ir nenumatytų reformų pasekmių – esą dar vienas svarbus veiksnys buvo „nematomų“ sovietinės imperijos tautų marginalizacijos ir jų istorinių kančių slėpimas arba nutylėjimas. Tyrėja teigė, kad tokios politikos pasekmė buvo užsimezgę periferinių imperijos tautų respublikų solidarumo tinklai, sukūrę sovietų centralizavimo etosui alternatyvias politines vizijas: nuo reikalavimų didinti suverenitetą iki raginimų siekti visiškos nepriklausomybės. Iš šių solidarumo pavyzdžiu, tyrėja minėjo 1989 m., kai ukrainiečiai Charkive vykdė demonstraciją solidarizuodamiesi su Baltijos keliu, taip pat kai Sąjūdis pasveikino naujai išrinktą Lenkijos ministrą pirmininką Tadeušą Mazoveckį, ir kai 1991 m. tūkstančiai žmonių Sovietų Sąjungos respublikose protestavo prieš sovietų smurtą Vilniuje ir Rygoje. „Solidarumas“, – teigė tyrėja. – buvo procesas, per kurį įvairios grupės nusprendė regėti ir pripažinti kitų kančias, ir priimti jų nuoskaudas bei palaikyti jų pastangas. Tuo pačiu kurdamos naujas pasaulio sampratas ir savo kolektyvinių savasčių vietą jose“.

Po antrosios dienos pranešimų sesijos vyko jaunų tyrėjų diskusija „Tiriant praeities pasaulį. Netolima praeitis jaunųjų mokslininkų akimis“, kurioje mokslininkai iš Lietuvos, Austrijos ir Čekijos aptarė kiek (ar) skiriasi šios dvi – gyvenusiųjų socializme ir gimusių jau po jo griūties –  perspektyvos bei klausime, ar atstumas nuo tiriamo laikotarpio suteikia galimybę į jį pažvelgti kritiškiau, o galbūt skatina artimesnį ir jautresnį to meto suvokimą?.

Abiejų konferencijos dienų pranešimų sesijas vakarais pratęsdavo kultūrinė programa. Pirmąją dieną dalyviai žiūrėjo čekų rež. Miroslav Janek ir Pavel Koutecký 2008 m. dokumentinį filmą „Citizen Havel“ („Pilietinis Havelas“), kuriame iš arti regimi Vaclavo Havelo politinio ir privataus gyvenimo užkaboriai nuo 1992 iki 2005 m. Baigiamąjį konferencijos vakarą Nacionalinėje bibliotekoje skambėjo dainų kūrėjo Nėriaus Pečiūros muzikinė programa „Dainuoju laisvę“.

Su visa konferencijos programa ir pilnu pranešėjų sąrašu galima susipažinti konferencijos svetainėje: https://konferencijos.lnb.lt/begaliu-galybe/

Konferencija transliuota gyvai ir išklausyti kiekvieno pranešimo galima Nacionalinės bibliotekos „Youtube“:

• pirmosios dienos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=YazK58v4dHs
• antrosios dienos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=8Klm_JXGm8Q

Konferenciją iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Partneriai: Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Europos atminties ir sąžinės platforma, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Václavo Havelo biblioteka, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Studentų mokslinė draugija, Vroclavo universitetas, Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras.

Vilius Jakubčionis