Laisvės gynėjams pagerbti – atvirų durų dienos Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

2023 m. sausio 12 ir 13 dienomis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus bus atviras visuomenei. Šiomis dienomis nuo 10 iki 18 val. Vilniaus gyventojai ir sostinės svečiai galės nemokamai aplankyti muziejų, kuriame sovietmečiu buvo įsikūręs KGB vidaus kalėjimas. Lankytojai turės galimybę apžiūrėti mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, ekspozicijas, kurios pasakoja apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės praradimą XX a. viduryje, sovietų valdžios represijas ir pasiaukojančią lietuvių tautos kovą dėl Nepriklausomybės.

Muziejaus lankytojai turės unikalią galimybę pamatyti parodą:KOMUNIZMAS = RAŠIZMAS

ХХ amžius–ХХІ amžius, kurią parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės muziejaus darbuotojai, bendradarbiaudami su Valstybinio Ukrainos nacionalinės atminties instituto archyvo darbuotojais.

Apie fotodokumentinę parodą „KOMUNIZMAS = RAŠIZMAS:2022 METAI AMŽIAMS LIKS UKRAINOS ISTORIJOJE

Milijonai ukrainiečių tapo plataus masto karo, kurį pradėjo Rusija, o tiksliau, tęsė prieš Ukrainą, aukomis. Karas palietė ne tik Ukrainos kariškius, stojusius ginti šalį, bet ir civilius gyventojus.

2022 metais ukrainiečiai iki galo suvokė tikrąją Rusijos politikos esmę – priverstinai įvesti „rusiško pasaulio“ tvarką. Šią ideologiją galima pavadinti vienu žodžiu – „rašizmas“.

Rašizmas nėra unikalus mūsų dienų reiškinys. Iš tikrųjų rašizmas prasidėjo nuo komunizmo. Jų tikslas ir veiksmai – vienodi. Totalitariniai režimai žudyti sąmoningai pasirenka geriausius.

Kaip XX amžiuje, taip ir dabar, jau XXI amžiuje, vyksta karas – totaliai fiziškai sunaikinti ukrainiečius. Mes vėl – „sušaudymo“ sąrašuose, turime keliauti per filtracijos stovyklas, priverstinę deportaciją, masinius sušaudymus, patiriame kankinimus ir plėšikavimus. Abu režimai – komunistinis ir rašistinis – naikina viską, kas ukrainietiška: žmones, kultūrą, kalbą, istoriją. Rusijos raketos griauna Ukrainos bažnyčias, muziejus, mokyklas, ligonines. Rusai „rašistai“, kaip ir prieš šimtą metų, vėl vagia Ukrainos grūdus. Atrodė, kad toks nusikaltimas neturėtų pasikartoti XXI amžiuje.

Ir komunizmas, ir rašizmas vadovaujasi tais pačiais argumentais, tais pačiais „darbo“ metodais. Šiuolaikiniai „čekistų“ įpėdiniai po ta pačia „vėliava“ vykdo tuos pačius nusikaltimus žmoniškumui. Jie didžiuojasi savo kruvina istorija. Net „gali ją pakartoti“. Ir kartoja – žvėriškumus, žmogžudystes, grobimus. Jų žodžiuose girdime bravūrą.

Kodėl tai vėl pasikartojo praėjus šimtui metų?

Mokykloje už neatliktus namų darbus mokinys gauna žemus pažymius. O neišmoktos pamokos valstybės lygmeniu kelia grėsmę, kad kupini neapykantos žmogui eksperimentai pasikartos naujais mastais. Iš mūsų šeimų praeities istorijos, iš Ukrainos istorijos turime pagaliau pakartotinai išmokti temą „Komunizmas Ukrainoje XX amžiuje“. Mes privalome teisingai identifikuoti asmenis ir didvyrius – kas buvo „savas“, o kas – „svetimas“. Ir nebijoti sužinoti apie naujomis akimis pamatytą seną dalyką ar reiškinį arba ką nors „įžeisti“. Mes turime atidžiai išnagrinėti archyvinius dokumentus. Ir, kas svarbu – apkalbėti, išnagrinėti, iškalbėti juos tinkamu lygiu.

Fotodokumentinė paroda „KOMUNIZMAS = RAŠIZMAS“ parengta remiantis konkrečiomis žmonių istorijomis, demonstruoja, kad kruvini Rusijos metodai nepasikeitė. Tai patvirtina trylikos moterų ir vyrų likimai iš XX bei XXI amžių. Dauguma jų buvo sunaikinti vien dėl to, kad buvo ukrainiečiai, dirbo savo tėvų žemėje, kalbėjo gimtąja kalba. Visi jie, rusų įsitikinimu, neturėjo teisės gyventi.

Komunizmas, kuris po Sovietų Sąjungos griūties nebuvo pasmerktas, privedė prie jo pasikartojimo šiuolaikinėje Rusijoje – prie šių dienų rašizmo. Privedė prie karo, kurio liudininkais esame mes. Dabar Ukraina turi istorinį šansą tinkamai išsiaiškinti savo praeitį. Vienas tokių žingsnių naujame šiuolaikinės Ukrainos desovietizacijos, deputinizacijos etape – šios parodos medžiaga.