Į Lenkiją migravę Lietuvos transportininkai šiandien išlošia ir dėl palankaus zloto kurso

Lenkija jau kuris laikas yra pagrindinė Lietuvos paslaugų importo partnerė ir importas iš šios šalies toliau sparčiai auga. Vien per šių metų pirmąjį ketvirtį palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai – mastas beveik padvigubėjo ir 2022 m. I ketvirtį siekia beveik 300 mln. eurų. Didžiąją dalį importuojamų paslaugų – t. y. 86,2% sudaro paslaugos, kurias teikia transportininkai.

Pasak finansų rinkos ekspertų, toks spartus Lenkijos paslaugų importo augimas yra siejamas su 2022 m. vasario mėn. įsigaliojusiu Mobilumo paketu, kurio vienas pagrindinių pokyčių – reikalavimas transporto priemonėms reguliariai sugrįžti į šalį, kurioje registruotas vežėjas. Tai tapo priežastimi daugumai transporto įmonių veikiančių Europoje registruoti būstines geografiškai patogioje Lenkijoje. Asociacijos „Linava“ duomenimis, vasario mėnesį jau daugiau nei 500 Lietuvos transporto paslaugų bendrovių buvo dalį savo verslo perkėlusios į kaimyninį užsienį arba ten nukreipusios naujas investicijas. Dar šimtai įmonių tai ruošėsi daryti.

„Tai, jog vyksta transporto verslo migracija į Lenkiją jaučiame ir mes stebėdami augantį užklausų skaičių iš tų, kurie ieško sprendimų, kaip valdyti zloto valiutos riziką. Sektoriaus sujudimą lemia ne tik nauji Mobilumo paketo reikalavimai, bet ir Lenkijos zloto kurso pokyčių euro atžvilgiu. Galima sakyti, kad zlotas šiemet išgyvena sudėtingus laikus – nuo metų pradžios jo kurso svyravimo amplitudė euro atžvilgiu siekia kiek daugiau nei 10%, o kuras šiuo metu – 4,70 zlotų už eurą. Blogesnis santykis šiemet buvo tik kovo pradžioje pirmąsias 10 dienų. Išaugę paslaugų importo iš Lenkijos mastai ir zloto kurso žemumos lemia augantį šios valiutos konvertavimo paslaugų poreikį ir aktualumą fiksuoti palankų kursą ateities sandoriams taip užsitikrinant stabilius būsimų sandorių srautus“, – sako Virginijus Kaušas, „ArcaPay“ vadovas Lietuvoje.

Nusivylė Lenkijos bankų siūlomu zloto konvertavimo kursu ir rado alternatyvą

Savo patirtimi dalinasi transporto įmonės „Transmėja“ finansų vadovas.

„Lenkijos zlotais mes praktiškai negauname pajamų. Tai mūsų finansų valdymo strateginis sprendimas – finansinį kapitalą laikome eurais. Visgi zlotais turime sumokėti savo tiekėjams už paslaugas: kurą ir kitas mūsų biurui Lenkijoje teikiamas paslaugas, taip pat padengti kelių ir kitus mokesčius. Mūsų išlaidos zlotais ženkliai išaugo nuo tada, kai įsigaliojus Mobilumo paketui atidarėme savo padalinį Lenkijoje”, – pasakoja Darius Undzėnas, UAB „Transmėja“ finansų vadovas.

„Transmėja“ turi daugiau nei 500 vilkikų parką ir gabena krovinius į Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Niderlandus, Belgiją, taip pat retkarčiais į Didžiąją Britaniją, Austriją, Šveicariją ir Lenkiją.

„Norėdami atlikti mokėjimus zlotais, anksčiau kreipdavomės į Lenkijos bankus prašydami pateikti pasiūlymą valiutos kurso konvertavimui, tačiau operacijoms zlotais pasiekus 10-15% visų įmonės finansinių operacijų, nusprendėme pasidomėti, kokios yra valiutų kurso konvertavimo alternatyvos Lenkijos bankams. 10-15% visų finansinių operacijų zlotais buvo ta riba, kuomet supratome, jog net menkiausi valiutų konvertavimo kurso skirtumai mums gali sutaupyti reikšmingas sumas“, – pasakoja D. Undzėnas. „Transmėja“ apyvarta pernai viršijo 65 mln. eurų.

Pasak įmonės finansų vadovo, taip atrado sprendimą, kuris nuo 100 tūkst. eurų konvertavimo į zlotus sumos bendrovei kaskart sutaupo 1000-2000 eurų. „Kol kas mūsų nuostabai, pasiūlymai kurių sulaukdavome iš pažangių fintech įmonių palyginus su Lenkijos bankų pasiūlymais, kaip taisyklė, būdavo geresni arba labai panašūs“, – teigia jis.

„ArcaPay“ atstovas sako, jog ne itin palankūs Lenkijos bankų pasiūlymai valiutos kurso konvertavimui Lietuvos transporto įmonėms nestebina, nes dauguma žaidėjui ir jų poreikiai vertinant tų bankų akimis yra pernelyg maži, jog šiems būtų tikslinga derinti patrauklesnį kursą. „Todėl ir turime tokią situaciją, kad privalomai Lenkijos bankuose sąskaitas turintys vežėjai čia negauna geriausiai jų interesus tenkinančių sąlygų ar sudėtingesnių sprendimų valiutų kurso rizikos valdymui“, – sako V. Kaušas.

Išankstiniai sandoriai pasiteisino iki karo prekiaujant su Rusija

„Transmėja“ bendrovės atstovas užsimena, kad praeityje, kuomet įmonė dar gabeno krovinius į Rusiją bei turėjo sandorių rubliais, turėjau daugiau instrumentų valiutų rizikos valdymui – draudė šią valiutų riziką sudarydama išankstinius sandorius. „Rusijos rublis nebuvo stabilus dėl daugybės ekonominių, o taip pat ir politinių priežasčių, todėl apdraudę šiuos sandorius žinome, kad sutaupėme solidžią sumą, nors skaičiais niekada jos ir neįvertinome“, – sako D. Undzėnas. „Transmėja“ neteikia transporto paslaugų į Rusiją nuo karo pradžios.

Pasak „ArcaPay“ vadovo, kuomet zloto kursas euro atžvilgių itin žemas, sudaryti sandorius šia valiuta Lietuvos verslui yra naudinga, kaip ir verta įsivertinti ar būtų naudinga fiksuoti kursą ateities sandoriais. „Kita vertus, išankstinių sandorių tikslingumą lemia ir laiko tarpas nuo sandorio sudarymo iki mokėjimo prievolės įvykdymo datos. Kuo šis laikotarpis ilgesnis, tuo išankstiniai sandoriai yra aktualesni. Todėl dažniau jiems poreikį turi prekes importuojančios įmonės, kurių mokėjimų atidėjimas kartais gali siekti ir kelis mėnesius“, – sako finansų ekspertas. Pasak jo, šia paslauga domisi labiau tie verslai, kurie reikšmingą dalį pirkimų atlieka zlotais ir dažniau vykdo prekių nei paslaugų pirkimo sandorius.

„Būtų galima juokauti, kad palankus zloto kursas yra bent šiokia tokia dovana Lietuvos transporto įmonėms, patyrusioms veiklos perkėlimo į Lenkiją nuostolius. Belieka sumaniai tuo pasinaudoti. Matydamas vien mūsų klientų finansines operacijas numanau, kad nemažai jų tai ir daro“, – sako V. Kaušas.

Neringa Petrauskaite