Labiausiai veža rengti akcijas

Kalbindama žmones apie savanorystę, prisiminiau praėjusį pavasarį Šiaulių rajono Gruzdžių gimnazijoje surengtą Švento Pranciškaus onkologijos centrui paremti renginį. Taip jau susiklostė, kad projekte dalyvaujanti mokytoja negalėjo padėti, tad visa našta teko patiems projekto dalyviams – gimnazistams, o ypač grupės seniūnei Deimatei Gečaitei.

„Visada rengdama ar prisidėdama prie tokių paramos renginių kaip Švento Pranciškaus onkologijos centrui paremti akcijos, pagalvoju apie save, savo artimuosius, kad kada nors tokia situacija gali susiklostyti ir mano aplinkoje. Niekada nebūnu abejinga tokiems renginiams, kurie kažkada padės žmonėms, gal būt kažkada padės jiems išgyventi, išsigydyti. Rengti šį renginį man buvo didžiulė garbė, kadangi ateityje, veikiant šiam onkologijos centrui aš prisiminsiu, kad prie šito sunkaus ir nelengvo darbo aš taipogi prisidėjau, – pasiteiravus apie renginį kalba Deimantė. – Kai kuriems žmonėms pats žodis „savanorystė“ atrodo toks menkas, bet man tai yra kažkas tokio, ko neįmanoma apsakyti žodžiais. Vykdant šią veiklą mane apima gražūs ir šilti jausmai, juk vien tai, kad padedi kitam, nežiūrėdamas į visuomenėje jo   užimamą padėtį, tu jautiesi visagaliu. Kai padarytas darbas ar sugalvota ir įvykdyta akcija pavyksta, visada atkreipiu dėmesį į kitų žmonių veido išraišką ir kai pamatau, kad šie žmonės yra laimingi, tada man norisi vis daugiau ir daugiau daryti gero – savanoriauti.

Savanorystė naudinga ir man nes galiu save išreikšti atliekant tam tikrus darbus, kurie kelia džiaugsmą man ir aplinkiniams. Ji  man padėjo surasti didžiąsias vertybes ir iš mažų smulkmenų išvysti didžiulę laimę. Mano aplinkai ji naudinga tuo, jog kiekvienas iš mano aplinkos žmogus, įsitraukęs į šią veiklą į visas situacijas ar dalykus žiūri taip, tarsi tai yra jo asmeninė problema, su kuria norėtų greičiau susidoroti. Tai didelė nauda ne tik man, bet ir aplinkai. 
Žinoma, tai pajusti turi iš vidaus ir aš labai džiaugiuosi, jog per neilgą laiko tarpą spėjau pajusti, jog vis dėl to tai yra labai naudingas ir reikalingas darbas.

Mano nuomone, norint įtraukti kuo daugiau žmonių į savanorių gretas, reikia apie tai paskleisti informaciją kuo didesnei žmonių grupei, kadangi daugelis galvoja, kad tai yra neįdomus ir nuobodus darbas. Kuo daugiau konferencijų, susitikimų su žmonėmis, kurie neužsiima šia veikla tuo didesnė tikimybė, kad į mūsų gretas prisijunks daugiau žmonių. Savanoryste turėtų užsiimti visi, juk darant gerą darbą ne amžius svarbu – svarbu noras padėti kitiems. Ir tai atlikti gali bet kokio amžiaus žmonės, bet daugiausiai visgi turėtų užsiimti jaunimas, kadangi tai yra tokia žmonių grupė, kuri nori išbandyti vis ką nors naujo, patirti naujų pojūčių.

Mane labiausiai veža rengti akcijas, bendrauti su tais, kuriems reikia mano pagalbos, kadangi tada aš jaučiu didžiausią ryšį su žmonėmis, galiu atvirai su jais pasikalbėti, aptarti iškilusias problemas ar pasidalinti savo patirtimi.“