Kyla kartelė švietimo vadovams: magistrantūros diplomas – ne tik privilegija, bet ir būtinybė

Lietuvos švietimo sistema išgyvena transformacijos laikotarpį – švietimo įstaigų vadovams keliami vis aukštesni reikalavimai. Nuo 2027 m. rudens dirbantieji mokyklų ir darželių vadovais privalės turėti magistro kvalifikacinį laipsnį, o naujai priimamiems vadovams šis reikalavimas įsigaliojo jau nuo šių metų pradžios. Reikalaujamo išsilavinimo neįgiję švietimo įstaigų vadovai bus atleidžiami iš einamų pareigų. 

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėjos, švietimo vadybos magistrantūros programos vadovės prof. dr. Aušros Rutkienės, šis pokytis – svarbus sisteminis pripažinimas, jog magistro laipsnis švietimo sistemoje turi vertę ir reikšmę. „Kai kuriose šalyse ir pedagogai turi turėti arba pilną penkerių metų išsilavinimą, arba magistro kvalifikacinį laipsnį”, – atkreipia dėmesį ji. 

Įvairaus amžiaus ir patirties 

Reikalavimai vadovų kvalifikacijai tampa griežtesni, tačiau prof. dr. A. Rutkienė akcentuoja, kad magistro laipsnis nebūtinai turi būti edukologijos srities – tinka vadybos, administravimo ar kitos srities magistro diplomas. Tai praplečia galimybes įvairiems specialistams užimti vadovaujančias pareigas švietimo srityje. 

Pastaraisiais metais siekdama užtikrinti šios kvalifikacijos prieinamumą, viena ilgiausiai vykdomų Lietuvoje (nuo 2008 metų) VDU Švietimo akademijos  Švietimo vadybos magistrantūros studijų programų kvietė esamus, būsimus ir potencialius vadovus ir kitus pedagoginius darbuotojus studijuoti magistrantūros studijose. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. 

Šiuo metu šioje studijų programų universitete studijuoja 230 kvalifikuotų švietimo vadovų bei specialistų. Šios studijos pritraukia įvairaus amžiaus ir patirties studentus – nuo pradedančių mokytojų iki ne vienerius metus jau dirbančiųjų vadovais ar pavaduotojais. Programa sudaryta taip, kad studijas nesunku derinti su darbu: paskaitos vyksta penktadieniais ir šeštadieniais. 

Greta – galimybė rinktis ir magistrantūros nuolatines studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje, šiuo metu vyksta priėmimas.

„Švietimo vadybos magistrantūros studijose turime labai įvairaus amžiaus studentų. Čia apstu ir tų profesionalų, kurie jau turi kitos srities magistro laipsnį – pas mus jie ateina mokytis ne dėl pažymių, o dėl naujų kompetencijų ir žinių poreikio”, – įsitikinusi prof. dr. A. Rutkienė. 

Pokytis buvo rizikingas, bet pasiteisino 

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorė Dovilė Kaminskė, anksčiau dirbusi Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriuje, pradėjo vadovauti šiai ugdymo įstaigai prieš metus. Ji pripažįsta, kad toks profesinis pokytis buvo rizikingas, tačiau tikrai pasiteisino. 

„Šie metai buvo pilni iššūkių, gimnazijos vadovo darbas nėra toks, kaip galbūt daugelis įsivaizduojame. Vadovo pareigos apima daugybę sričių – bendravimą su mokiniais, tėvais, mokytojais, dokumentacijos tvarkymą, krizių valdymą, projektų įgyvendinimą ir kt.”, – savo patirtimi dalijasi D. Kaminskė. 

Pradedančiajam mokyklos direktoriui, anot pašnekovės, reikalingos tiek teorinės, tiek praktinės žinios. Dirbant direktoriumi, būtina suprasti ugdymo procesą, švietimo sistemos specifiką, būtina turėti lyderystės ir vadybinių gebėjimų, išmanyti inovacijas, mokėti įgyvendinti pokyčius, strategiškai planuoti. 

Siekdama tobulinti savo vadybines kompetencijas, D. Kaminskė, pradėjusi vadovauti gimnazijai, netrukus pati įstojo į VDU švietimo vadybos magistrantūrą. Ji įsitikinusi, kad vadovas turi būti tas lyderis, kuris suvienija bendruomenę, įkvepia, sutelkia komandą, moka spręsti konfliktus, nuolat skatina savo komandą tobulėti, o kartu tobulėja ir pats. 

„Visa veikla turi būti orientuota į vaikų, kurie yra pagrindiniai mokyklos klientai, gerovę. Žinoma, vienas žmogus negali visko padaryti ir ištempti ant savo pečių visą mokyklos strategiją – svarbus komandinis darbas”, – neabejoja gimnazijai vadovaujanti D. Kaminskė. 

Mokytojų trūkumas – opi problema 

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria švietimo įstaigų vadovai – mokytojų trūkumas. D. Kaminskė sako, kad padėti išlaikyti mokytojus labiausiai padeda atvira komunikacija: „Svarbu kalbėtis su mokytoju, aiškintis, ko jam trūksta jo darbe, su kokiais sunkumais jis susiduria. Žinoma, mokytojo motyvavimas nėra lengvas dalykas, ypač, kai pedagogas yra pavargęs po ilgų darbo metų mokykloje”. 

Prof. A. Rutkienė atkreipia dėmesį į plonytę ribą tarp lyderystės ir desperatiškos mokytojų paieškos. 

„Jeigu nėra mokytojo, nevyksta pamokos. Mokyklos bendruomenė, ypač mokinių tėvai, įprastai labai jautriai į tai reaguoja – neva koks tu vadovas, jeigu nesugebi rasti mokytojo? Suprantama, kad vadovas ieško tinkamiausio žmogaus – mokytojas turi būti kompetentingas ir turi pasižymėti tam tikromis savybėmis, kad jo mokiniai jaustųsi klasėje gerai, o ir jis tinkamai įsilietų į jau susiformavusį kolektyvą”, – sako prof. A. Rutkienė. 

Regioninėms mokykloms dar sunkiau  

Dar vienas rimtas iššūkis, kurį įvardija VDU profesorė dr. A. Rutkienė – tai sunkumai, su kuriais susiduria regioninės mokyklos. Jų situaciją apsunkina neapibrėžtumas dėl mokyklų tinklo išlikimo, kai mažesnių miestelių mokyklose, tam tikrose klasėse, mokinių skaičius gali drastiškai sumažėti, o ir peržengti kritinę ribą. Natūralu, kad perspektyvūs pedagogai privengia rinktis darbą mokykloje, kurios ateitis neaiški. 

Anot VDU profesorės, mokyklos stengiasi pritraukti jaunus pedagogus ir pačios iš jų ugdyti būsimus vadovus. Neretai mėginama juos prisivilioti siūlant įvairias motyvacines priemones, tokias kaip būsto nuomos kompensacija, transporto išlaidų padengimas ir panašiai. 

„Regionų politika šiandien dažnai lemia tai, kad jaunas specialistas visgi renkasi dirbti šalies didmiestyje ar išvyksta užsienį, o ne renkasi regioninę mokyklą”, – pastebi A. Rutkienė. 

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorė D. Kaminskė sako, kad, motyvuojant tiek pedagogus, tiek mokyklos vadovus likti ilgus metus dirbti mokykloje, svarbu suteikti galimybę jiems nuolat judėti, t.y. mokytis, tobulėti ir augti: „Kartą vienas kolega man išsakė mintį, jog riedantys akmenys niekada neapkerpėja. Ši mintis tapo ir didžiausia mano motyvacija. Nuolatinis tobulėjimas, pokyčiai ir galvojimas, kas bus rytoj, po savaitės ar mėnesio, padeda žmogui neapkerpėti ir nuolat judėti tolyn”. 

Nerijus Žeronas