Kviečia 5 Žemaitijos rajonai: keliauk ir paspirtuką gauk

Tam, kad šią vasarą keliauti būtų smagiau, Plungės, Telšių, Klaipėdos, Kretingos ir Mažeikių turizmo centrai ir Žemaičių muziejus „Alka“ kviečia leistis į azartišką kelionę – ne tik pažinti skirtingus objektus, bet ir kartu rinkti žaidimo „Keliauk ir paspirtuką gauk“ lipdukus pagrindiniam prizui – paspirtukui – laimėti. Birželio 1 dieną prasidėjęs žaidimas tęsis iki rugpjūčio 15 dienos. Žaidimo rengėjas  – UAB „Čia Market“.

Idėja per žaidimą gyventojus paskatinti geriau pažinti Žemaitiją kilo Plungės turizmo informacijos centrui dar 2021 metais. Iniciatyvai pasiteisinus, plungiškiai nutarė praplėsti teritorijos ribas ir bendradarbiauti bei prisijungti prie turizmo plėtros skatinimo pakviečiant kaimyninius Telšių, Klaipėdos, Kretingos ir Mažeikių rajonus, kad mėgstantys keliauti pamatytų ne tik savo rajone esančius objektus, bet ir apžiūrėtų kaimyninėse savivaldybėse esančias lankytinas vietas bei dalintųsi žinia ir rekomenduotų draugams.

Objektai, kuriuos svarbu aplankyti

Plungės turizmo informacijos centro sąraše – menais, kultūra ir istorija besidominčiuosius įkvepiantis Žemaičių dailės muziejus, su Žemaitijos nacionaliniu parku ir Platelių krašto istorija supažindinanti Platelių lankytojų centro ekspozicija, pajudėti bei gryname ore atsipalaiduoti leidžiantis Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas.

Plungės rajonas

1873 m. Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijęs kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902) įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią rezidenciją. Vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas suprojektavo puošnų rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką. Architektūriniu ansamblio akcentu tapo šiaurinėje aukščiausioje ir vaizdingiausioje parko dalyje pastatyti italų neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir neogotikos stiliaus žirgynas.

Centriniuose rūmuose, kurie yra vieni gražiausių XIX a. Lietuvoje statytų istorizmo laikotarpio architektūrinių statinių,1994 m.  atidarytas ir iki šiol veikia Žemaičių dailės muziejus. Muziejus kaupia ir eksponuoja po visą pasaulį pasklidusių žemaičių dailininkų kūrybą, pristato Plungės dvaro ir Oginskių giminės istoriją atspindintį kultūros paveldą. 

Platelių lankytojų centre galima susipažinti su Žemaitijos perlo – Platelių ežero formavimusi, išskirtiniu kultūros paveldu, pasimokyti žemaičių kalbos.

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parke rasite keturis labirintus, tris kupolus, merkabą ir ant žemės sukurtą mandalą. Labirintai egzistavo jau prieš 4000 metų ir yra rasti beveik visose pagrindinėse religijų tradicijose visame pasaulyje. Energetiniai labirintai turi tik vieną taką, vedantį į centrą ir vėl atgal. Kai žmogus keičia ėjimo kryptį, keičiasi ir jo suvokimas iš dešiniojo smegenų pusrutulio į kairijį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl labirintas gali skatinti suvokimo, jutimo, sąmoningumo imlumą.

Telšių rajonas

Vasaros žaidime dalyvauja Telšių rajono išskirtinumą ir kultūrinį tapatumą atspindintys objektai: Žemaičių muziejaus „Alka“ padaliniai – Žemaičių kaimo muziejus ir Sakralinio paveldo ekspozicija bei sūrio „Džiugas“ namai.

Žemaičių kaimo muziejus – tai muziejus po atviru dangumi su autentiškais eksponatais, atskleidžiančiais žemaičių etninę tapatybę. Muziejaus teritorijoje esantys 16 pastatų atspindi XIX a. pab.–XX a. pr. Žemaitijos kaimo vaizdą. Čia eksponuojami autentiški baldai, darbo įrankiai, buities apyvokos reikmenys, indai, interjerus puošiantys kryžiai ir paveikslai. Žemaičių kaimo muziejuje žiedus skleidžia daugiau kaip 25 skirtingų bijūnų rūšių kolekcija, auginamos skirtingos vaistažolės, nuolat puoselėjamas autentiškas ūkininko daržas su lietuviškomis daržovėmis, čia gyvena žemaitukų veislės arkliai, avys, ožkos, triušiai, kiti gyvūnai.

Sakralinio paveldo ekspozicijos tikslas – atverti ir visuomenei pristatyti Žemaitijos sakralinį paveldą. Per išskirtinius meno kūrinius, liaudies meistrų darbus, liturginius reikmenis ir istorinius artefaktus papasakoti Žemaitijos religinio gyvenimo istoriją. Senojo Telšių bernardinų vienuolyno pastate įsikūrusi sakralinio paveldo ekspozicija supažindina su Telšių vyskupijos istorija, unikaliomis Lietuvos ir Žemaitijos liaudies pamaldumo tradicijomis, liturginiais reikmenimis ir bažnytinių procesijų atributais.

Su nuostabia Masčio ežero panorama Telšiuose įsikūrę sūrio „Džiugas“ namai – tai lyg Lietuvoje gaminamo sūrio ambasada, kurioje ne vien prekiaujama įvairių brandinimų „Džiugas“ sūriu bei gurmaniškais priedais, bet ir rengiamos sūrio ragavimo degustacijos, kuriama jauki atmosfera, nuteikianti maloniam bendravimui ir skaniems atradimams. Sūrio „Džiugas“ namų misija – puoselėjant sūrio „Džiugas“ tradicijas, kuriant autentišką bei unikalią sūrio ir susijusių produktų vartojimo patirtį, teikti išskirtinę vertę vartotojams.

Kretingos rajonas

Į keliauti kviečiantį žaidimą įsitraukęs Kretingos rajono turizmo informacijos centras kviečia susipažinti su Salantų regioninio parko lankytojų centru, pabuvoti tekstilės kultūrinį paveldą saugojančiame amatų centre  „Tekstilės kelias“ ir pažvelgti į archeologijos, etnografijos ir istorijos lobynus, kuriuos saugo  Kretingos muziejus.

Ledyno tema Salantų regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje atskleidžiama stilizuotu parko reljefu, suformuotu ant lubų ir apjungiančiu visus centro kampelius. Šis paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas simbolizuoja parke esančias atodangas ir plokščiadugnius Erlos, Salanto ir Minijos upių slėnius. Taip pat čia galima „gyvai” išgirsti žemaičių tarmę, daugiau sužinoti apie tradicinę architektūrą, archeologijos paveldą.  Interaktyviame žaidime lankytojai patys gali suformuoti šio regiono kraštovaizdį, pamatyti, kokiais gamtos turtais didžiuojasi Salantų regioninis parkas, susipažinti su svarbiausiu elementu – rieduliais bei išbandyti jėgas mėgindami „suspausti“ akmenį.

Darbėnuose įsikūrusiame amatų centre  „Tekstilės kelias“ eksponuojamaturtinga Daivos ir Arūno Dudėnų sukaupta juostų, rankšluosčių ir kitų tautinio paveldo gaminių kolekcija atskleidžia ne tik Žemaitijos kultūrinį paveldą. Jos atspindi įvairius Lietuvos etnografinius regionus. Seniausia juosta Dudėnų kolekcijoje yra nuausta 1920 m. Ilgiausia siekia 3,1 metro ilgį ir 21 cm plotį, mažiausia ir trumpiausia – 20 cm ilgio, 2 cm pločio.Dar senesnis eksponatas yra austinių rankšluosčių kolekcijoje, kurioje sukaupti Lietuvoje austi medvilniniai, lininiai, šilkiniai, vilnoniai rankšluosčiai su nėriniais, mezginiais, kutais. Seniausias iš jų nuaustas apie 1820 m. Brangiausiu eksponatu darbėniškė vadina 1,5 m ilgio juostą, kuri buvo atkirpta nuo 200 metų senumo juostos, kurią jiems atvežė ir padovanojo agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis, kai buvo atvažiavęs registruoti Dudėnų rekordo.

2020 m darbėniškių Daivos ir Arūno Dudėnų 2010–2020 m sukauptas Lietuvoje austų tautinių juostų rinkinys – 293 juostos – buvo pripažintas gausiausiu ir užregistruotas Lietuvos agentūros „Factum“ rekordų knygoje. Tais pačiais metais į rekordų knygą pateko dar vienas Dudėnų pasiektas rekordas – gausiausias tautinių rankšluosčių rinkinys – 300 rankšluosčių.

Grafų Tiškevičių dvaro sodyboje įkurtas Kretingos muziejus vilioja keliaujančius ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Daugiausia dėmesio sulaukia  XIX amžiaus pabaigoje pastatytas ir visai neseniai rekonstruotas Žiemos sodas. Tiek vasarą, tiek žiemą žaliuojanti oranžerija žavi egzotiškais augalais, autentiškumu ir šiluma. Tiškevičių rūmuose saugomi asmeniniais grafų daiktai, netoliese esančiame buvusiame vandens malūne galima smagiai susipažinti su etnografiniu krašto išskirtinumu. Verta užsukti ir į ūkvedžio namą, kuriame lankytojų laukia išsami Kretingos miesto istorija. Kretingos muziejus taip pat garsėja puikiomis tradicinių amatų edukacijomis, pagal Tiškevičių receptus šokoladą kuriančia Dvaro saldainine, jaukia ir dvarų kulinariją puoselėjančia kavine „Pas grafą“ ir, žinoma, didžiuliu parku, kuriame valandomis galima vaikščioti visais metų laikais.

Mažeikių rajonas

Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras taip pat turi ką parodyti. Tai – šimtmečius menanti  Renavo dvaro sodyba, šio krašto istoriją pasakojantis Mažeikių muziejus ir unikaliais eksponatais žavintis Viekšnių vaistinės muziejus.

Renavo dvaras ir jį juosiantis parkas įkurtas ant Varduvos upės kranto. Tai vienas įdomiausių ir geriausiai išlikusių dvaro ansamblių Žemaitijoje. Dvaro sodybai priklauso rūmai, XIX a. pirmosios pusės statiniai: svirnas, arklidė, du tvartai, ūkinis pastatas, sandėlis, rūsys, oranžerijos liekanos ir 1870 m. statyta oficina. Taip pat išlikusi ir kapinių koplyčia, kurioje ilsisi dvarininkų kelių kartų palaikai.

1928 m. įkurtame Mažeikių muziejuje nuo 2011 m. veikia unikali archeologinė ekspozicija „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“. Jame saugomi ir eksponuojami Žemaitijos krašto etnografijos, profesionalių dailininkų darbų ir liaudies meno rinkiniai. 

Viekšnių vaistinės muziejus – vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininkų šeimos gyvenamosiomis patalpomis ir paties vaistininko ranka rašyta visa vaistinės istorija. Tai autentiška iki mūsų laikų išlikusi XIX a. antroje pusėje įkurta vaistinė, įkurta XVIII a. antroje pusėje statytame name, priklausiusiame prieš tai Viekšnių žydų bendruomenės šventiko palikuonims.

Šiame muziejuje galima pamatyti  baldus, specialiai pagamintus vaistinės pagrindiniam kambariui, vaistų gamyboje naudotus prietaisus, įrankius, indus, vaistinius preparatus bei vaistinę žaliavą, XIX a. rašytus gydytojų receptus, vėlesnio laikotarpio apskaitos knygas ir kitą vaistinės dokumentaciją. Tarp vaistinių medžiagų pavyzdžių eksponuojamos ne tik augalinės, bet ir organinės kilmės medžiagos, tokios, kaip vėžio girnelės, Sibiro bebro sruogliai, žmogaus odos diržai ir kt.

Klaipėdos rajonas

Arčiau jūros esantis Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras siūlo šio krašto išskirtinumą atskleisiančius objektus Pajūrio regioninio parko lankytojų centrą, garsaus laivadirbio J. Gižo etnografinę sodybą ir iš arčiau gyvūnijos pasaulį pažinti leisiantį Klaipėdos zoologijos sodą.

Pajūrio regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdžius, gamtines ir kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus. Jame – unikalus liekaninės kilmės Plazės  ežeras, žemyninės kopos, Baltijos jūros 18–20 m aukščio skardis – Didysis Pajūrio klifas, ledynmečio riedulynas jūros pakrantėje, Olandų kepurės kalnas – orientyras jūreiviams ir žvejams senovėje ir dabar. Savita kopų, pajūrio lygumos pievų ir miškų augalija ir gyvūnija, Baltijos jūroje, Kalotės bei Plazės ežeruose perintys ir besiilsintys migracijų metu vandens paukščiai.

Rekonstruotoje J. Gižo etnografinėje žvejo sodyboje veikia muziejus ir Turizmo informacijos centras. Muziejaus ekspozicijoje „Jonas Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus…“ pristatomas dreverniškis laivadirbys Jonas Gižas, Kuršių marių burvaltės, vėtrungės, pamario gyventojų buitis ir jų papročiai. Muziejuje galima išbandyti įvairius laivadirbio įrankius ar pasigaminti unikalią vėtrungę.

Už 10 kilometrų nuo uostamiesčio įsikūręs Klaipėdos zoologijos sodas savo veiklą pradėjo 2001 m. Sodo įkūrėjas Edvardas Legeckas. Šiandien zoologijos sode yra apie 200 gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 150 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas. Klaipėdos zoologijos sodas gali didžiuotis turėdamas vienus iš rečiausių Baltijos šalyse baltuosius tigrus.

Iki dovanos – keli žingsniai

 Norint dalyvauti žaidime reikia turėti keliautojo skrajutę, kurią galima atsisiųsti iš interneto svetainių www.visitplunge.lt, www.mazeikiutvic.lt, www.klaipedosrajonas.lt, www.aplankykkretinga.lt, www.muziejusalka.lt ir ją atsispausdinti. Ją taip pat galima pasiimti ir minėtų rajonų turizmo informacijos centruose.

Keliautojai turi aplankyti visus skrajutėje pažymėtus objektus bei gauti tos vietos lipduką, kurį reikia įklijuoti į jo vietą skrajutėje.

Aplankę ir suklijavę visus lipdukus, turi užsipildyti keliautojo informaciją ir skrajutę atnešti, atvežti ar atsiųsti į bet kurį šiame židime dalyvaujantį turizmo informacijos centrą arba Sakralinio paveldo ekspoziciją iki šių metų rugsėjo 15 d.

Vienas keliautojas gali pateikti tik vieną skrajutę.

Rugsėjo 27 d., minint Pasaulinę turizmo dieną, burtų keliu bus nustatytas nugalėtojas (-a), kuris (-i) laimės pagrindinį šios vasaros žaidimo prizą.

Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios”, 2023 Nr.6