Kultūros ministerija imasi lyderystės užtikrinant užsieniečių kalbinę ir sociokultūrinę integraciją

Sausio 7 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės bei ministerijų atstovų susitikimas. Pagrindinis dėmesys skirtas valstybinės kalbos mokymo ir užsieniečių kalbinės integracijos klausimams aptarti.

Atsižvelgiant į nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, susitikime sutarta, kad Kultūros ministerija imasi lyderystės ir koordinuojančio vaidmens kuriant  užsieniečių kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemą. Ministerija bus atsakinga už strateginį krypties formavimą, tarpžinybinį koordinavimą, sistemos stebėseną ir valstybinės kalbos  politikos įgyvendinimą.

„Kalbėdami apie integraciją, turime suprasti, kad kalba yra pamatinis įrankis, leidžiantis jaustis oriai ir kurti ryšį su bendruomene. Nuo sausio 1-osios įsigaliojęs reikalavimas paslaugų teikėjams mokėti valstybinę kalbą nėra tik formali prievolė – tai kvietimas tapti visateise mūsų visuomenės dalimi“, – sakė Kultūros ministrė V. Aleknavičienė.

Kultūros ministerija glaudžiai bendradarbiaus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsakinga už valstybinės kalbos egzaminavimą, bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, užtikrinančia finansavimą ir užsieniečių socialinės integracijos priemones. Numatyta, kad lietuvių kalbos mokymai trečiųjų šalių piliečiams iš pradžių bus finansuojami valstybės bei Europos Sąjungos lėšomis.

Iki 2028 m. planuojama apmokyti apie 6 000 trečiųjų šalių piliečių, o patys mokymai galėtų prasidėti dar 2026 metais. Kultūros ministerija netrukus  atnaujins tarpžinybinės darbo grupės veiklą ir ik šių metų III ketvirčio parengs išsamų veiksmų planą, užtikrinsiantį sistemos tęstinumą, aiškias atsakomybes ir efektyvų įgyvendinimą.

Kultūros ministerijos inf.