Kretingos bažnyčios šventoriuje aptikta iki šiol nežinota kripta

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje atkasta XVII– XVIII a. kripta su tūkstančiais žmonių kaulų ir daugiau kaip dvidešimčia kaukolių – šis radinys buvo netikėtas tiek visai bažnyčios bendruomenei, tiek ir patiems žvalgybinius kasinėjimus, ruošiantis parapijos namų renovacijai, pradėjusiems archeologams. Nors legendos apie kriptas po Kretingos bažnyčios šventoriaus žeme, netgi slaptus tunelius, sklandė jau seniai, jokių istorinių duomenų apie tai iki šiol nebuvo. O dabar aiškėja, kad šiose legendose gali glūdėti didelė dalis tiesos.

„Netikėtai radome mūrinių struktūrų ir kuo giliau kasėme, tuos įdomesnės jos atrodė, – apie archeologų radinį sakė „Praeities tyrimų instituto“ direktorius Simonas Sprindys. – Manome, kad turime arba kriptą, arba osuarijų, kuris yra kaip kripta, tik jame nebūdavo originalių palaidojimų. Visas šventorius maždaug iki 1800 m. buvo kapinės, tai kasant duobę naujam kapui apačioje būdavo randama palaikų, kuriuos surinkdavo ir sudėdavo į tokią patalpą.“

Pasak direktoriaus, tokių statinių prie bažnyčių ir vienuolynų, vadinamų kaulynėmis, Lietuvoje nėra daug. Nors Žemaitijoje jų aptinkama, apie esantį Kretingoje iki šių kasinėjimų nežinota.

Kad rasti tūkstančiai kaulų buvo sudėti į vieną krūvą, o ne atsirado suirus kūnams, S. Sprindžio teigimu, rodo 1,5 m gylyje esantis kone ištisas kaulų sluoksnis, grunto čia beveik neaptikta.  Ir kaulų kriptoje turėtų būti daugiau, nes kol kas ištirta tik 1 kv. m kriptos patalpos. Koks visas jos dydis, šiuo metu galima tik spėlioti.

Į daugybę kylančių klausimų galėtų atsakyti tolesni tyrimai.  Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas sako esąs už tai, kad nežinoma istorija žmonėms būtų papasakota, tad tyrimams neprieštarautų.

„Be šio gražaus Kretingos miesto, kuris yra virš žemės, yra ir požeminė Kretinga, požeminis miestas, kurio istorija dar neįminta. Bažnyčia su džiaugsmu pritaria, kad Kretinga garsėtų, kad žmonės ją dar labiau pažintų, žinotų, kokia yra jos praeitis“, – kalbėjo dvasininkas.

Tolimesniems kasinėjimams atlikti reikalingos lėšos. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patikino, kad šių lėšų bus ieškoma – tiek Kretingos rajono savivaldybės biudžete, tiek kreipiantis į kitas valstybines institucijas.

„Mes kasmet skiriame lėšų religinėms bendruomenėms istorinių objektų tvarkymui, – sakė A. Kalnius. – Ir dabar ieškosime lėšų tolesniems tyrimams atlikti, po kurių jau bus sprendžiama dėl galimo tolesnio kriptos atvėrimo visuomenei. Tai galėtų būti dar vienas objektas turistams pritraukti ir patiems kretingiškiams parodyti, kokią turtingą ir seną istoriją mes turime.“

Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė neabejoja, jog atrasta kripta, jeigu ateityje ji būtų užkonservuota ir atverta lankytojams, į Kretingą pritrauktų dar daugiau smalsaujančių turistų. Antai Kretingos bažnyčios požemiuose esanti kripta, kurioje, pasak legendos, karo su švedais metu buvo užmūryta per 100 kretingiškių moterų, vaikų, senelių ir vienuolių, o dabar įrengta masinė kapavietė, yra tikras traukos objektas jos vedamų ekskursijų metu.

Gidė sako, kad sklando ir daugiau legendų apie Kretingoje esančias kriptas ir tunelius, kurie esantys po bažnyčia, po vienuolynu, galiausiai vedantys nuo vienuolyno iki dvaro ar net iki Bajorų, po upe.

„Jeigu yra kripta, apie kurią iki šiol nežinojome, tai gal egzistuoja ir tie tuneliai, gal legendos turi pagrindą“, – svarstė gidė.

Be naujai rastos ir anksčiau jau žinotų kriptų, Kretingos bažnyčios inventorizacijos dokumentuose nurodomos dar kelios kriptos, esančios po altoriais. Tačiau bažnyčią vis rekonstruojant, keitėsi altorių, tad ir pačių kriptų vieta.

Albertas Barauskas