Kretinga kviečia pažinti kuršius jų sukilimo vietoje

Baltų vikingais vadinamų kuršių archeologiniais paminklais garsėjančiame Kretingos rajone pradėti atnaujinti piliakalnių istoriją pasakojantys informaciniai lauko stendai. Pagrindinė idėja ir siekiamybė – pirmą kartą Lietuvoje sukurti vieningą, vienodo stilistinio formato pažintinių stendų tinklą. Tai bus inovatyvaus dizaino, interaktyvios, unikalaus vaizdinio ir informacinio turinio edukacinės priemonės, skirtos žilos praeities paminklų lankytojams.

„Nauja ir įspūdinga. Tikrai inovacinis žingsnis į kitokį piliakalnių pristatymą“, – kretingiškių sumanymą komentavo garsiausias Lietuvoje piliakalnių tyrinėtojas, archeologas dr. Gintautas Zabiela.

Pirmasis, etaloninis stendas jau pastatytas vienoje reikšmingiausių didingai, bet tragiškai kuršių genties istorijai vietoje: Ėgliškių-Andulių archeologiniame komplekse (koord. 55.850386, 21.227422). Būtent čia stovėjo Kretingai vardą davusi, 1253 m. paminėta Kretingos pilis, kurios istorija neturi analogų visame Pietų Kurše.

„Kuomet gimė mintis sukurti savotišką piliakalnių lauko informacinės sistemos frančizę, net nekilo abejonių, jog pradėti reikėjo nuo Kretingos piliavietės. Būtent čia po 1260 m. vykusio Durbės mūšio rinkosi prieš Livonijos ordiną sukilę kuršiai. Nebylus piliakalnis mena XIII a. rašytiniuose šaltiniuose aprašytus įvykius, kuriais negali pasigirti joks kitas kuršių archeologinis komplesas. 1263 m. riteriai su samdiniais iš Memelburgo (Klaipėdos) pilies net du kartus puolė Kretingos pilį. Šių karo žygių lemtis buvo labai skirtinga: antrasis pilies šturmas reiškė kuršių pabaigos pradžią“, –  pasakojo idėjos autorius ir pirmojo stendo koncepcijos, tekstų bei iliustracijų autorius Denisas Nikitenka.

Šis žurnalistas, kraštotyrininkas 2024 m. už „<…> kuršių genties kultūros, karybos, papročių rekonstrukciją bei gyvensenos populiarinimą“ LR Prezidento dekretu buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

D. Nikitenkos įsitikinimu, būtent Kretingos piliavietė pagrįstai gali pretenduoti į vietą, nuo kurios visiems žmonėms reikėtų pradėti pažintį su kuršių istorija, jų paminklais.

„Bazinė informacija apie kuršių genties istoriją, likimą mūsų krašte yra būtina, antraip neįmanoma pajausti konteksto lankant visus kitus piliakalnius. Taigi, Andulių-Ėgliškių stendo medžiaga pasitarnaus kaip pradžiamokslis: žmonės nusikels ir į vikingų laikus, ir į lemtingąjį XIII amžių. Vokiečių ordino metraštininkai Kretingos kuršiams skyrė neeilinį dėmesį: nė viena pilis ir įvykiai prie jos nebuvo taip išsamiai aprašyti. O tai – nepaprastai retas atvejis kuršių istoriografijoje“, – pasakojo jis.

Anot stendo kūrėjo, informaciją lankytojams siekta perteikti kuo įtaigiau, paprasčiau, gyviau, todėl panaudota dar viena nauja priemonė: žmonės išvys išimtinai prie Kretingos pilies palaidotų kuršių (vyrų ir moterų) įkapių originalų bei jų rekonstrukcijų nuotraukas.

Dar vienas novatoriškas sprendimas: LIDAR metodu sugeneruotas reljefinis viso archeologinio komplekso vaizdas. „Stengėmės išnaudoti visas naujausias technologijas. Vietoje plokščio aplinkos vaizdo lankytojai išvys jo 3D modelį“, –  paaiškino D. Nikitenka.

Stendo struktūra – originali: viršutinėje plokštumoje pateikiama svarbiausia istorinė infomacija, o apačioje – trys besisukantys apie savo ašį, keturbriauniai kubai. Ant kiekvienos plokštumos – po išskirtinę iliustraciją su trumpa informacija.

„Kas nenorės iš karto skaityti pasakojimo apie tai, kaip kuršiai sukilo, kurioje vietoje už keliasdešimties metrų 1263 m. buvo paaukotas Dievams, sudegintas pats Klaipėdos pilies komtūras bei kuo baigėsi Livonijos ordino keršto žygis, galės sukioti kubus. Viename – nuostabių kuršiškų įkapių rekonstrukcijos. Kitame – kuršiai-vikingai. Išskirtiniai kuršių šalmai. Kalavijas. Moteriški papuošalai. Priešo – Ordino riterio nuotrauka ir kita įdomi medžiaga. Visos iliustracijos – autorinės, kaip ir tekstai, todėl medžiaga pateikta dar niekur nepublikuotu formatu“, – pasakojo D. Nikitenka.

Lankytojų dėmesį turėtų patraukti ir ažūrinė kalviška kompozicija stendo apačioje, sukurta pagal autentišką radinį iš šalia esančio Ėgliškių-Andulių kapinyno. Tai – vikingų laikų ažūrinė segė su keturiais, besirangančiais žalčiukais.

„Labai tikimės, jog Kretingos pilies istoriją naujomis spalvomis ir faktais nušviesiantis informacinis stendas taps puikiu kelrodžiu visiems, besidomintiems kuršių istorija, jų piliakalniais. Kartu ši medžiaga turėtų sudominti ir vietinius kretingiškius, kurie daugybę kartų yra vaikščioję Perkūnkalnio, piliakalnio aplinkoje ir raguvomis, tačiau galimai nė neįsivaizdavo, kokios išskirtinės reikšmės objektą lanko. Kad ši žemė aplaistyta ašaromis ir krauju. Paženklinta kalaviju ir ugnimi“, –  svarstė stendo kūrėjas.

Kretingos rajono savivaldybės planuose – palaipsniui atnaujinti ir kitus Kretingos rajono kuršių piliakalnių (iš viso jų yra 22) bei archeologinių paveldo objektų pažintinius stendus.

„Kiekvienas piliakalnis – kaip žmogus. Su savo istorija. Jei Kretingos piliavietėje – istorinių faktų aruodai, tai kitur lankytojų fantaziją audrins pamėkliškos legendos. Gal net pavyks surežisuoti jų motyvus ir perteikti žadą atimančiais vaizdais… Jei objektas įdomiausias savo tyrimais, akcentuojami bus jie. Stendų išorės ir dizaino stilistika bus išlaikyta vienoda, tačiau informacija bei jos pateikimas bus kuriami visiškai individualiai. Mažiau teksto – daugiau vaizdų. Bus visaip“, – idėjomis dalijosi D. Nikitenka.

Po Kretingos piliavietės žvilgsniai kryps į tikrą kuršių perlą: garsųjį Senosios Impilties piliakalnį, kurį 1933–1934 m. tyrinėjo kretingiškis, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų, archeologas Vladas Nagevičius (1880–1954).

Albertas Barauskas