Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijai – 105

„Kai saulė, jau mažiau spindinti, slysta pro padūmavusius debesis; kai medžiai stovi tylūs, tarsi senieji sargai; kai paukščių giesmės tampa ilgesingos; kai užmiega drugeliai ir bitės; kai Nevėžis teka lėčiau ir kai po kojomis čeža ir vėjo gainiojami šoka margaspalviai lapai, į Krekenavą ateina šventė – mokyklos gimtadienis. Ir sukaktis gana solidi – 105 metai!“ – lyriškai apie sukaktį parašė mokyklos poetė vienuoliktokė Urtė Daugelaitė. Ir tikrai – Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijai, tuomet, 1919 metais, progimnazijai, iš kurios ir išaugo dabartinė mokslo kalvė – 105-eri metai. 1918 metais paskelbta nepriklausomybė Lietuvoje lėmė intensyvų švietimo vystymąsi, o Krekenavoje mokytojo Mykolo Antanaičio iniciatyva 1919 metais pradinė mokykla reorganizuojama į progimnaziją. Ne veltui gimnazijai prieš 30 metų suteiktas šio garbingo pedagogo vardas, daug savo gyvenimo ir lėšų paaukojusio būtent krašto švietimui.  Atrodytų, kartos keičia viena kitą, kabinetai atnaujinami, kreidą ir įpaprastą lentą keičia išmanioji, vadovėliai pateikiami suskaitmeninti, bet į mokyklą sugrįžę buvę mokiniai, mokytojai kalba ne apie priemones, įrangą, o apie mokyklos esmę,  jos nesibaigiančią misiją  – auginti žmogų, stiprinti jo dvasingumą. Ir kokiu metu begyventume, mokykla yra kunkuliuojanti versmė, kur veriasi vaikystės pasaulis, kur savo maištą išgyvena paaugliai, iš kur gyvenimo kelius renkasi abiturientui… Kiek daug istorijų telpa į vieną mokyklos šimtą. Ir istorija nesibaigia, ją kuria dabartinė bendruomenė, o tęstinumas, tikime, sieks dar ne vieną šimtmetį.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Krekenavos bazilikoje, po to renginys persikėlė į  Krekenavos kultūros centro salę. Čia vyko literatūrinė – muzikinė kompozicija „Mokyklos muzika“. Renginį vedė abiturientai Rugilė ir Gustas, taip sujungdami buvusias laidas su paskutiniąja, šiais metais jau 77-ąja. Tardamas sveikinimo žodį mokyklos pasiekimus pristatė direktorius Vaidas Pocius, nuoširdžiausiai linkėdami išlikti ir dar labiau  siekti pažangos sudėtingame švietimui reformų laikmetyje sveikino Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys, Panevėžio r. Muzikos mokyklos direktorė Laima Plančiūnienė, Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė Danutė Ropienė ir dar nemažas būrys kalbėjusiųjų. Ypatingą siurprizą gimnazijai padovanojo žinoma dailininkė kraštietė Gražina Vitartaitė. Ji atidarė mokykloje savo tapybos parodą, kuri žavi spalvų šviesa, gamtos pajautimu ir savotiška mistika, kas verčia ne tik gėrėtis darbais, bet ir išgyventi sielos nušvitimą.

Visas šventinis renginys buvo savotiška garsų, instaliacijų, spalvų, poezijos mozaika, nes besikeičiantys laikmečiai buvo susieti muzikos: širdį virpino  smuiko melodija, ramino kanklės ir klarnetas, šokti tango ir džiaugtis gyvenimu kvietė akordeonistų ansamblis, į gražų vaikystės pasaulį nukėlė Emos daina. Tai partnerių – Panevėžio r. Muzikos mokyklos dovanoti nuotaikingi numeriai. Bet ne mažiau smagiai sveikino šeimininkai – kultūros centro jaunosios šokėjos (vadovė Ugnė Audejeva): ir elegancijos, ir žaismingumo, ir lankstumo reikėjo tik pavydėti! Net šventinis konfeti buvo iššautas! O mokytojos S. Juknevičienės antrokai nenusileido ,,profesionalams” ir  sukėlė tokį vėją, kad beliko tik aikčioti iš nuostabos. Kitokiu – moderniu – šokiu žavėjo abiturientės. Siurprizas buvo renginio pradžioje mokytojų atlikta daina ,,Nuogas ruduo”, sugraudinusi ne vieną širdį ir sukėlusi nostalgiją, ypač kai jautriai ir plastiškai, lengvai sukdamiesi valso žingsniu į prisiminimus vedė vėlgi abiturientai.

Jubiliejinės šventės tęsinys vyko gimnazijoje. Čia susirinkę turėjo progą pabendrauti, apžiūrėti atnaujintas mokyklos erdves, dailininkės G. Vitartaitės parodą, o tie, kurie dar buvo nepavargę – ir pasišokti diskotekoje su DJ Senis. Belieka pritarti poeto Aido Marčėno žodžiams: ,,Laikas apsukęs ratą,/ pasikartoja dar sykį…/ Viskas keičiasi, mainos,/ skleidžiasi iš atpažinto.“. Pasikartoja, jei yra norinčių prisiminti, norinčių būti bendrystėje, neabejingų savo praeičiai, auginančiai ateitį. O šventė ir buvo bandymas sugrąžinti joje dalyvavusius į brangius mokyklos laikų prisiminimus.

Rima Balčiuvienė